BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įjunk gyvenimą!

Kalėdos ir žiema - keistas derinys, bet jis fantastiškas! Šiandien dar kartelį tuo įsitikinau:) Keistumo esmė ta, kad kai lauke žvarbu, girgžda sniegas ir vėjas bučiuoja žandukus, kažkas šildo žmones iš vidaus. Aš tikrai nenoriu sumenkinti vilnonių pirštinių ir gražių šalikėlių. Be jų neišsiverstumėm! Tačiau tik ta vidinė, stebuklinga šiluma uždega draugų veiduose šypsenas, suteikia tradiciniams linkėjimams nuoširdumo, verčia griauti šaltumo ir susvetimėjimo sienas. Papasakosiu kelis šios dienos epizodus, kuriuos aš vadinu ,,mažyliais stebuklais”, kurie gali gimti iš kiekvieno mūsų veiksmų ir sušildo širdį:)

Vokiečių kalbos pamoka. Net ir paskutinę dieną prieš atostogas dirbame rimtai. Juk dvyliktokai… Vis dėlto, atmosfera klasėje nepaprastai jauki, lyg kažkas į beskonį gramatikos aiškinimasį būtų įbėręs kokių skanių prieskonių. Keista… Skambutis. Pamoka baigiasi. Aš iš rankinės traukiuos mažą kalėdidę dovanėlę - meduoliukai! Mūsų šeimos tradicija - maži meno kūrinėliai, dailiai nuliukruoti ir papuošti, kiekvienas savitas, bet visi kvepia Kaledom, namų šiluma. Ketinu tai padovanoti mokytojai, visad užimtai, bėgančiai, apsikrovusiai darbais, bet tiek besistengiančiai dėl mūsų, mane palaikančiai, trumpai tariant - nuostabiam žmogui. Tik nesupraskite neteisingai, neturiu jokio tikslo įsiteikti, ar tapti numylėtine, nes man tai visai neaktualu. Noriu tiesiog pradžiuginti. Ir man pavyksta! Tai netikėta, tai nuoširdu, tai nieko ypatingo, bet tai - mažylis stebuklas. Jaučiuos nuosbiai:)

Ta pačią dieną tokia pat dovanėle pradžiuginau ir dar vieną žmogų. Tai man pačiai buvo staigmena!

Savaitės pradžioje mokykloje pamečiau kailinę kepurę (šiais metais man sekasi - jau trečia). Jaučiaus baisiai kvailai, juk ji buvo mamos… Pasakiau rūbininkei, kad jei rastų - tai mano. Šiandien ši moteriškė sako: ,,Rūbininkė rado tavo kepurę, visą savaitę saugojo. Nueik, padėkok….<” Tonas piktokas:), bet man linksma. Jau žinau ką darysiu, juk turiu dar vieną dovanėlę su meduoliukais, kuri nors ir suplanuota kitam  bus paskirta jai, žmogui, prie mokyklos ėjimo šąlančiam, kaskart spaudžiančiam skambutį, bet iš mokinių labai retai sulaukiančiam šilumos ir gero žodžio. Aš dėkodama įteikiu meduoliukus. Jai tai tikrai netikėta. Iš pradžių gavau šiek tiek barti:,,Kepurė mėtėsi…:<” Bet parodytas dėmesys sovanoja minėtą džiaugsmą. Šypsena. Linkėjimai. Širdį šilta, nes aš pastebėjau, nes tai padariau. ,,Mažylis stebuklas”…

Dovanoti - geras jausmas!

Dovanoti - geras jausmas!

Tai tik maži pavyzdėlai to paprasčiausio ir didžiausio džiaugsmo. Diena tik įpusėja ir jau mane užvaldęs jausmas, kad galiu nuversti kalnus, daryti žmogiškus stebuklus. Nesustokim mokytis nuoširdumo, sušilkim ir šildykim savo poelgiais kitus.

 Visiems nepaprastai geros ir šiltos dienos!

Su meile-

dreamgirl

Rodyk draugams