BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įjunk gyvenimą!

Leisk būti sau ir kitiems

dreamgirl ● 2011-06-29

  Kai svarstau apie buvimą savimi į galvą šauna žymieji V. Šekspyro herojaus Hamleto žodžiai - ,,Būti ar nebūti?”. Iš ties,gyvenanimą slapstantis už kaukių, bijant pildyti savo svajones vargu ar galima pavadinti tikruoju BUVIMU.

 

Man buvimas savimi - tai nesibaigiantis tobulėjimo procesas. Kai žvilgteliu į save prieš kokius pora metų, pamatau mergaitę, norinčią kuo geriau, saugiau pasislėpti, nes taip patogiau lengviau. Ne! Tai supratau tik tada, kai toks (ne)buvimas mane pradėjo smaugti iš vidaus. Tada prasidėjo pirmieji žingsniai. Jie - ne kas kita, o išėjimai iš savo konforto zonos, atviri pokalbiai, nenuolaidžiavimas sau… Taip žingsniuoju toliau! Ir jei paklaustumėte ar jau esu savimi, drąsiai atsakyčiau taip, tačiau tas ,taip, nėra galutinis variantas, tai tarsi kelionė, skleidimasis, pažadas sau, kad nekalinsiu savo asmenybės, o dovanosiu jai laisvę.

Kitas aspektas susijęs su pilnaverčiu buvimu yra santykis su kitais. Dažnai net ir stengdamiesi nedrausti sau būti savitais, nejučia puolame vertinti, teisti kitus. Kas mes tokie? Kas jie tokie? Argi nejuokinga? Priimti žmones tokius,kokie jie yra bus paprasčiau jei pagalvosime, kad ir mes norime būti suprasti, paprasčiausiai norime būti SAVIMI! Gal metas leisti tai vieni kitiems?

Baigdama šį įrašą dalinuosi viena sentencija, kuri atskleidžia tai, ką bandžiau pasakyti:

,,Būk ne toks kaip kiti ir leisk kitiems būti kitokiais.”   ( H.Jagodinskis.)

Unikalių vasaros akimirkų, brangieji!

Jūsų,

T.

Rodyk draugams

Horizontai

dreamgirl ● 2011-05-19

Pastaruoju metu retai užsuku čia, senai buvau įkėlusi naują įrašiuką. O be reikalo, nes mano pasaulėlis šiuo metu tiesiog spurda nuo gyvenimo staigmenų, gerų emocijų sugebančių įveikti visas baimes. Taip, kas buvot kada užsukę į mano blogą, gal jau žinot, kad esu abiturientė. Jei reiktų parinkti labiausiai šiam žodžiui tinkančią draugiją, ji būtų EGZAMINAI. Jais jau gyvena tūkstančiai šias metais paliekančių mokyklos suolus. Finišo tiesioji? Taip, bet kartu ir nauji horizontai, ieškojimai, atradimai.

Kaip gi man sekasi pergyventi šį laikotarpį? Sakau drąsiai - PUIKIAI. Ir štai keletas priežasčių kodėl:

  • Turiu savo rytinį ritualą, kurio pagrindinė dalis -  jėgų, energijos ir pozityvumo suteikianti jogos pratimų programa ,,Saulės pasveikinimas”.
  • Rūpinuosi savimi. Gerai išsimiegoti ir gerti daug vandens - paprasta, bat būtina norint išlikti stipriai ir žvaliai.
  • Planuoju laiką. Įpratau anksti ryte peržvelgti svarbiausius dienos darbus, tai, ką ketinu kartotis iš egzaminų programų, susitikimus, tikslus, viską kruopščiai susižymiu kalendoriuje. Daug paprasčiau kai viską užsirašau, o nuostabiausias jausmas - pažymėti atliktas užduotis!
  • Bendrauju. Net atrtėjant egzaminams nedera užsidaryti savyje. Palaikant ryšį su milimais žmonėmis visi rūpesčiai tarsi pranyksta, jauti, kad esi ne viena, kad turi palaikymą ir tikėjimą tavimi. O kas gali būti geriau už nuoširdų pokalbį?
  • O kaip su baime? Ji vienas pavojingiausių dalykų žmogaus gyvenime. Jei užlūsta abejonės ar man pavyks pasiekti tai, apie ką svajoju, nerimas, geriausias vaistas nuo to - veikla vedanti į tikslą. Paprastas pavyzdys -atskrenda baugi mintis dėl artėjančio istorijos egzamino - čiupi užrašus ir mokaisi. Tai kaip mat nuramina.

Pabaigai, manau jog svarbiausia palaikyti harmoniją, žengti nuosekliais žingsneliais, nesiblaškyti, bet kartu nesustingti. Kiekvienas gyvenimo etapėlis turi žavesio. Tai toks pirmas mano pavasaris, kai vakarėjant balkone skaitau apie Periklio reformas, o paukščių lopšinė ir vis dar gaivi medžių žaluma kužda, kad viskas bus, ne, jau yra gerai.

Rodyk draugams

Gaivus vėjas

dreamgirl ● 2011-04-20

Pastaruoju metu jaučiuosi taip, lyg mano gyvenimą gaivintų vėjas. Ne tas, nuo kurio norisi slėptis. Šis vėjas švelnus, įkvepiantis, pažadinantis. Gal žinote tą jausmą, kai einant gatve plaukus lengvai kedena vėjas ir jauti, tarsi eitum ne viena, lyg su tavimi, tuose oro gūsiuose būtų visas pasaulis? Jaučiuosi būtent taip.

Gera veikti. Norisi nuo pat pabudimo akimirkos išgyventi kiekvieną dienos minutę. Nors atostogos, kurių taip laukiau, gyvenimas verda, žinoma - teigiama prasme. Ir visą tai lydi tas nenumaldomas jausmas, kurį šiandien drįsau įvardinti kaip vėją, suteikiantis jėgų, stiprybės ir tuo pačiu darbų lengvumo, tikėjimo, kad einu savo keliu…

Rodyk draugams

Važiuojam dviračiu!

dreamgirl ● 2011-04-11

Sveiki!

Siela ir kūnas džiaugiasi tikru pavasariu! Kaip nuostabu pastebėti medžių pumpurėlius, dygstančią žolę, jausti, kaip ilgėja dienos. Aš apsvaigusi pavasario džiaugsmu, nors galėčiau verkšlenti dėl bandomųjų egzaminų, kalbėjimo įskaitų… Ech… Kiekvienas gyvenimo etapas turi savus slenksčius, kuriuos turime atlaikyt, o be jų pasauly yra labai daug gražių dalykų. Sakysite aš - idealistė? Gal ir tiesa. Na, jei ne idealistė, tai bent jau besimokanti būti optimiste. Daugiau džiaukimės, žmonės!

Neseniai perskaičiau genealią vieno žmonijos genijaus mintį:

“Life is like riding a bicycle. To keep your balance you must keep moving” - Albert Einstein

Verčiu:,,Gyvenimas tarsi važiavimas dviračiu - tam, kad palaikytum pusiausvyrą, turi judėti.”

Nuostabi sentencija. Aš ja gyvenu. Gyvenime, kaip ir ant dviračio, turi turėti tikslą, intenciją ir minti pedalus, tai yra veikti. Kiekvienas, kuris yra važinėjęs dviračiu, žino, kad negali tiesiog sedėti ant jo.  Jei važinėjame kalnais, žiūrime, kur turime atsidurti, miname, šokame nuo trampyno, atsiduriame, ten kur norime būti. Tikslas. Veiksmas. Mynimas. Pusiausvyra.

Rodyk draugams

Nėra vienos tiesos

dreamgirl ● 2011-03-30

Kad tikėtum, jog eini tikru keliu, nebūtina įrodinėti, kad kito kelias klaidingas. (Paulas Koelas)

 

 

 

 

 

 

 

 

Žmonės yra skirtingi. Tikiu, kad skirtumai yra didelė dovana mums, nes galime mokytis, augti, stengdamiesi suprasti kitą, ir atvirkščiai - jausti, kaip gera būti savimi, kai mus priima tokius, kokie esame. Skirtumai yra tiesa, susidedanti iš skirtingų mūsų tiesų - kelių. Kas ta didžioji tiesa? Gal pats gyvenimas? 

Vieni juo plaukia, kiti skrenda plačiai išskleidę sparnus, kiti - kopia, kaip į aukščiausią kalną. Jei kas paklaustų manęs - aš šoku, šoku per gyvenimą kartais dinamiškai, kartais lyriškai, kartais apsvaigusiai lyg sukčiau piruetus. Vienas dalykas bendras - mes keliaujame savo keliais. Svarbiausia yra suvokti, kad esame atsakingi už savo kelionę, už jos stoteles ir posūkius. Jei jauti, kad eini savo keliu, ar bent sieki jį išsiaiškinti - esi laimingas žmogus.

Gaila, tačiau kartais (o gal  labai dažnai) žmonės linkę paranoiškai stebėti kito kelionę. Pasitaiko atvejų, kad net primygtinai reikalauja apsisukti 180 laipsnių kampu, nes anot jų eini ne į tą pusę. Bet juk viskas taip paprasta - mums teisingiausias mūsų kelias, juo ir eikim, to linkėkim kitiem ir kitiems žmonėms - jų teisingiausio kelio.

Jūsų,

dremgirl.

Rodyk draugams

dreamgirl ● 2011-03-25

Akimirkos grožis.

Tikras stebuklas - tu ir ši diena.

Saulė nutvieskia pasaulį pavasariu.

Prisijungsi?

Rodyk draugams

Nuotaika su + ženklu

dreamgirl ● 2011-03-17

Niekaip negaliu atsistbėti koks keistas dalykas yra mūsų nuotaikos, emocijos. Štai vieną dieną man pasiutusiai liūdna, o šį vakarą trykštu iš džiaugsmo;) Žinau, žinau… Yra daug priežasčių, aplinkybių, galų gale, net fizinės savijautos aspektų, bet šįsyk aš ne apie tai. O apie ką tuomet?

Kartą pagalvojau, kad būtų neprošal kiekvieną mielą dieną sutikti nuostabiai nusiteikus. Įvairiausius bandymus su savimi pradėjau dar prieš keletą metų. Pirmiausia tai buvo rytinis dušas (anksčiau visad maudydavaus vakare). Jis tapo tikru ritualu, nuplaunančiu nakties sapnus.

Po to, pradėjau daryti rytinę mankštą. Šis bandymas buvo sudėtingesnis. Ar tik pabudus galiu įkvėpti save fiziniais pratimais? Pasirodo - misija įmanoma, o šauniausia tai, kad po mankštos jaučiuosi energingesnė ir tikrai nusipelniusi gardžiausių pusryčių.

Po kurio laiko, į mūsų šeimos gyvenime atsirado šuo. Jis, tiksliau ji, pati nuostabiausia  ir griežčiausia asmeninė trenerė pasaulyje, kasryt veda mane pasivaikščioti į pasakišką mišką netoli namų. Aišku, kad skirti laiko tokiems dalykams, turiu anksčiau atsikelti, tačiau praktika parodė, kad sunkiausios būna tik pirmos 5-10 minučių. Tolesnę dienos dalį būnu sau labai dėkinga.

Neseniai mane pasiekė šis nerealus filmukas http://www.youtube.com/watch?v=qR3rK0kZFkg . Manau, turiu panašiai papildyti savo geros ryto nuotaikos ritualus;D

Rodyk draugams

Keistos būsenos

dreamgirl ● 2011-03-13

Pirmiausia, negaliu apsakyti, kaip aš myliu ilguosius savaitgalius! Nuostabu turėti tokią ,,extra” dieną, truputį daugiau laiko sau ir kitiems, reikšmingiems darbams ir tiesiog atsipūtimui.

Keista, tačiau jau kelias dienas neįprastai jaučiuosi. Pavadinau šį įrašą ,,Keistos būsenos”, nes nežinau, kaip kitaip tai įvardinti, gal vėliau pati geriau suprasiu kas man yra/buvo. Artėja rimtų sprendimų metas, o labiausiai įsipareigojusi jaučiuosi prieš pačią save… Ir dažniausiai tada, kai tikiuosi ,,didžiųjų” atsakymų mano vidinis balsas tyli arba užduoda dar daugiau, rodos, neišsprendžiamų galvosukių. Kodėl taip yra? Nekenčiu prievartos ir spaudimo. Gal kartais verta pasileisti į nežinomybę, būti atvirai atvirai pasauliui ir klausytis savęs, aplinkos, visko?

Ne. Nenoriu toliau dėjuoti. Turiu tiesiog išgyventi tai, išgrįninti, kaip auksą iš dumblo, savo tiesą.

Rodyk draugams

Tavo šypsena

dreamgirl ● 2011-03-06

Ar bent įsivaizduoji, kokius stebuklus gali daryti šiam pasauy? Šiandien aš apie vieną iš jų… Šypsena. Tai vienas nuostabiausių dalykų žmoguje. Kažkur skaičiau tokią šmaikščią mintį, kad šypsena, tai antras geriausias dalykas, kurį galima daryti lūpomis, po bučiunio;D Nagi, plačiai nusišypsom:)

Aš tikiu, kad šis stebuklas prasideda žmogaus viduje, kyla iš mūsų emocijų, savijautos ir atvirkščiai - nusišypsoję galime paveikti savo vidinę būseną. Svarbu tai, kad šypsodamiesi mes esame tarsi geros nuotaikos laidininkai. Nežinau kaip Jūs, tačiau aš, kaskart gatvėje sutikdama besišypsantį žmogų irgi padarau tą patį. Tai kaip kokia grandininė reakcija.

Žinoma, ne viskas taip paprasta. Kartais nusišypsojus nepažystamam žmogui gali likti, švelniai tariant, nesuprastas. Pastebėjau, kad ypač Lietuvoje, žmonės linkę priimti šypseną kaip pašaipą - ,,Ar kažką darau netaip? Blogai atrodau? Kodėl tada šypsaisi???” Neturim liautis to darę.

Linkiu sau ir Jums, kad kartu su pavasariu atrastume tūkstančius priežasčių nuoširdžiai šypsotis, kad sutiktumėm besišypsančius žmones ir suprastumėm kad pats gyvenimas mums šypsosi.

Ir dar, negaliu nepabaigti nepaprastai įkvepiančiais žodžiais:

“Let us always meet each other with smile, for the smile is the beginning of love.” - Mother Teresa

Rodyk draugams

Gyvenimas yra kaip puodelis kavos

dreamgirl ● 2011-03-02

Sveiki!

Dalinuosi gražiu video;)

http://www.thecoffeevideo.com/?10267

Man labai patinka šis palyginimas. Ir ta kava labai skani, ar ne?

Rodyk draugams