BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įjunk gyvenimą!

MŪSŲ problemos?

dreamgirl ● 2011-02-04

Žodis ,,glogobalus” gražiai skamba. Jis apima kažką bendro, didelio ir kartu nieko… Nebegaliu suskaičiuoti kiek kartų pastaruoju metu man teko girdėti žodžių junginius su juo: globalus pasaulis, globalizacijos poveikis, globalios problemos,… STOP! Šiandien noriu sustoti ties globaliomis problemomis. Kas jos tokios ir kam jos priklauso?

Kiekvienas šiandien žino, kokioje būklėje yra mūsų žemė. Žinau, yra nemažai globalinio atšilimo skeptikų, teigiančių, kad tai normalus, cikliškas reiškinys. Nebūtina dėl to ginčitis, nes manau kiekvienas sutiks, kad šimtmečius neįrančios atlieos, šiukšlės, mažėjantis ozono sluoksnis, miestų smogas gero tikrai neduoda. Mes tai vadiname globaline problema? O kieno ji? MŪSŲ? Taip. Vienas žmogus negali pakeisti viso pasaulio, bet jis gali pakeisti mažą žemės lopinėlį nemesdamas ant jo nuorūkos, plasmasinės pakuotės. Tai menkniekis, sakysite, bet juk būtent iš tokių ,,menkniekių” ir yra kuriamas MŪSŲ gyvenimas ir ateitis. Dar praėjusiais metais, dalyvaudama akcijoje ,,Darom  2010” su dideliu džiaugsmu ir kartu liūdesiu traukiau plasmases, stiklus, senas vogtas rankines… Po tos akcijos daugelis, o tarp jų ir aš, dalyvavusių žmonių jautėmės kaip didvyriai. Niekas netrukdo tokias jaustis kiekvieną dieną - jaustis veikiančiais savo ir pasaulio labui, jaustis atsakingu…

Tikriausiai jums teko girdėti, kad tuo metu, kai mes, lietuviai, noriai skundžiamės savo problemomis, daugybė žmonių, toje pačioje Žemėje, kenčia nuo bado, stichinių nelaimių?  Aš, pavyzdžiui, tik neseniai suvokiau, kaip yra baisu, kad milijonai žmonių išgyvena švaraus vandens trūkumą. Vis dėlto, manau, kad tik galvojimas apie globalines problemas jų nesprendžia, tad jei jos nors truputį mus jaudina, mes turime imtis realių veiksmų, kad ir mažyčių žingsnelių. 

Kalbu apie pasaulio keitimą…

Nebūtina būti Bill Gates, Mahatma Gandhi, Barack Obama, ar Motina Terese, kad padarytumėm pasaulį geresne viena. Kiekvienas žmogus gali padaryti nepaprastai daug, tai jo rankose.

Kadangi užsiminiau apie švaraus vandens trūkumą, nepulsiu daug apie tai aiškinti ir siūlau apsilanlyti  http://www.charitywater.org , kur galite sužinoti kaip ir kam galite padėti jau šiandien. Jei tik  norite padaryti pokytį…

Baigiu kupina vilties. Pati vasario pradžia kvepia viltimi ir pažadu, kad ateis pavasaris ir tikiu, kad ne tik už lango:) Iki.

Rodyk draugams

 

Blogų tarpusavio reklamos savaitė  - tai Rokiškio iniciatyva, raginanti mus, blogų autorius pasidalinti tuo ką skaitome. Nusprendžiau prisidėti. Manau daugelis, tarp kurių ir aš, ne tik rašome savuosius, bet ir perskaitome nemažai kitų blogų, o kaikurie iš jų taip ,,užkabina”, kad su mielu noru sugrįžti paskaitinėti dar, dar ir dar kartelį=) Taigi, kodėl nepasidalinus? Beje, aš jau atradau keletą puikių blogų šios savaitės dėka!

Man labai patinka skaityti užsienio autorių blogus. Pirma, taip lavinu savo kalbinius įgudžius, antra - su smalsumu skaitau apie gyvenimą už tūkstančių kilometrų. Vis dėlto, apie juos pažadu parašyti kitą kartą, o šiandien būsiu patriotė ir papasakosiu apie mylimus tautiečių tinklaraščius.

  • Manau, kad šiam blogui didelė reklama nėra aktuali, nes tūkstančiai jį jau atrado! Tai 120 proc. į jį užsukęs visad pasisemsi autorės energijos ir optimizmo.
  • Jei atvirai, man patinka tie blogai, kurie pasakoja apie gyvenimą spalvingai, įvairiai, atvirai ir įdomiai, o svarbiausia visa tai daro nuoširdžiai. Būten tokį blogą kuria leilani.
  • Štai dar vienas jaukus tinklaraštis, kurį netikėtai atradau - Arbata Juodoji
  • Ieškote laimės receptų? Tuomet apsilankykite pas rožines aveles. Nuostabi pozytivios energijos dozė:)
  • Užsuku paskaityti Pilko Žmogeliuko nepilkų minčių.
  • Domitės sportu? Tuomet apsilankykite entuziazmo kupinų beisbolo fanų tinklaraštyje.

Tai tik dalis blogų patraukusių mano dėmesį, tačiau vargu ar verta stengtis suminėti visus - vistiek galiu ką gero praleisti. Kartais pagalvoju, kiek pasaulyje yra tinklaraščių? Ir kiekvienas rašantysis nori būti skaitomas, pastebimas. Blogas - tai dalijimasis tuo, kuo domiesi, ką jauti, kaip gyveni, tai vieta, kur galime pasidalinti  ir tuo ką skaitome.

Rodyk draugams

Kalėdos ir žiema - keistas derinys, bet jis fantastiškas! Šiandien dar kartelį tuo įsitikinau:) Keistumo esmė ta, kad kai lauke žvarbu, girgžda sniegas ir vėjas bučiuoja žandukus, kažkas šildo žmones iš vidaus. Aš tikrai nenoriu sumenkinti vilnonių pirštinių ir gražių šalikėlių. Be jų neišsiverstumėm! Tačiau tik ta vidinė, stebuklinga šiluma uždega draugų veiduose šypsenas, suteikia tradiciniams linkėjimams nuoširdumo, verčia griauti šaltumo ir susvetimėjimo sienas. Papasakosiu kelis šios dienos epizodus, kuriuos aš vadinu ,,mažyliais stebuklais”, kurie gali gimti iš kiekvieno mūsų veiksmų ir sušildo širdį:)

Vokiečių kalbos pamoka. Net ir paskutinę dieną prieš atostogas dirbame rimtai. Juk dvyliktokai… Vis dėlto, atmosfera klasėje nepaprastai jauki, lyg kažkas į beskonį gramatikos aiškinimasį būtų įbėręs kokių skanių prieskonių. Keista… Skambutis. Pamoka baigiasi. Aš iš rankinės traukiuos mažą kalėdidę dovanėlę - meduoliukai! Mūsų šeimos tradicija - maži meno kūrinėliai, dailiai nuliukruoti ir papuošti, kiekvienas savitas, bet visi kvepia Kaledom, namų šiluma. Ketinu tai padovanoti mokytojai, visad užimtai, bėgančiai, apsikrovusiai darbais, bet tiek besistengiančiai dėl mūsų, mane palaikančiai, trumpai tariant - nuostabiam žmogui. Tik nesupraskite neteisingai, neturiu jokio tikslo įsiteikti, ar tapti numylėtine, nes man tai visai neaktualu. Noriu tiesiog pradžiuginti. Ir man pavyksta! Tai netikėta, tai nuoširdu, tai nieko ypatingo, bet tai - mažylis stebuklas. Jaučiuos nuosbiai:)

Ta pačią dieną tokia pat dovanėle pradžiuginau ir dar vieną žmogų. Tai man pačiai buvo staigmena!

Savaitės pradžioje mokykloje pamečiau kailinę kepurę (šiais metais man sekasi - jau trečia). Jaučiaus baisiai kvailai, juk ji buvo mamos… Pasakiau rūbininkei, kad jei rastų - tai mano. Šiandien ši moteriškė sako: ,,Rūbininkė rado tavo kepurę, visą savaitę saugojo. Nueik, padėkok….<” Tonas piktokas:), bet man linksma. Jau žinau ką darysiu, juk turiu dar vieną dovanėlę su meduoliukais, kuri nors ir suplanuota kitam  bus paskirta jai, žmogui, prie mokyklos ėjimo šąlančiam, kaskart spaudžiančiam skambutį, bet iš mokinių labai retai sulaukiančiam šilumos ir gero žodžio. Aš dėkodama įteikiu meduoliukus. Jai tai tikrai netikėta. Iš pradžių gavau šiek tiek barti:,,Kepurė mėtėsi…:<” Bet parodytas dėmesys sovanoja minėtą džiaugsmą. Šypsena. Linkėjimai. Širdį šilta, nes aš pastebėjau, nes tai padariau. ,,Mažylis stebuklas”…

Dovanoti - geras jausmas!

Dovanoti - geras jausmas!

Tai tik maži pavyzdėlai to paprasčiausio ir didžiausio džiaugsmo. Diena tik įpusėja ir jau mane užvaldęs jausmas, kad galiu nuversti kalnus, daryti žmogiškus stebuklus. Nesustokim mokytis nuoširdumo, sušilkim ir šildykim savo poelgiais kitus.

 Visiems nepaprastai geros ir šiltos dienos!

Su meile-

dreamgirl

Rodyk draugams

Jos artėja!

dreamgirl ● 2010-12-11

Pastebėjau keletą blogų skaičiuojančių dienas iki Kalėdų. Atsimenu, kai buvau maža ir su broliu kiekvieną gruodžio dieną su nekantrumu laukdavome saldumynų iš adventinio kalendoriaus. Šis gruodis man lekia žaibiškai. Pasiteisinimų turiu begales - egzaminai, mokslai, darbai darbeliai ir t.t. Ir dėl ko aš teisinuos? Kad nesugebu sustoti ir pasiruošti joms?Žinoma, jos ateis ir be laukimo, be ruošimosi, bet čia ir matau skirtumą - kai pasiruoši šventei tiek vidumi tiek išore (o kaip aš dievinu eglutės žaislus!!!) ir kai ji tave pasiveja skęstančią rutinoje. Atsituokėji prie perkrauto stalo. Čia tos sv Kaledos? JAU? 

Dar nevėlu. Turiu dvi gražias savaites:) Per kurias sau ir Jums siūlau:

  • Pasirūpinti dovanėlėmis artimiausiems žmonėms. Svarbiausia - nuoširdumas ir šiluma. Kartais visai mažos smulkmenėlės gali būti didžiausias atradimas!
  • Papuošti namus! To padaryti dar nespėjau, bet galvoje jau sukasi kalnas idėjų. Pvz.: galima sujungti naturalias medžiagas, kaip pušų šakas su keliais įspūdingais žaisliukais, kurie taps gražiais akcentais, neužgožiančiais gamtos grožio. Lemputės? Man jos jau šiek tiek pabodo, tačiau jei norite įspūdingai pranešti apie savo kalėdinę nuotaiką praeiviams - langai laukia, pirmyn!
  • Pajusti žiemą! Kada paskutinį kartą voliojotės sniege, palikdami angelų atspaudus? O kaip sniego karas? Myliu žiemą;)
  • Kas duoda - tas gauna. Sena, bet gera taisyklė. Kalėdų laukimo laikotarpis mus kviečia atsigręžti į silpnesnį, mažesnį, tą kuriam reikia pagalbos. Juk tai taip nesudėtinga! Masinės gerumo akcijos yra nuostabu. Būtinai prie jų prisidėkime, tačiau ar ne būna taip, kad nepastebime žmonių kuriems reikia mūsų, esančių visai šalia, čia - mūsų gyvenimuose? Mes galime griauti šaltumo sienas!
  • … Fantazija beribė. Tereikia pradėti ir idėjos plauks pačios, o kartu ir jų įgyvendinimas. Todėl ir baigiu sąrašiuką daugtaš:kiu, juk sv. Kaledu laukimo stebuklai, mūsų pačių kuriami, neturi jukių ribų!

Pabaigai:„Kalėdos nėra joks konkretus laikas. Tai sąmonės būsena. Branginti taiką ir gerumą, būti pilnam malonės reiškia turėti tikrąją Kalėdų dvasią savyje” Calvin Coolidge.

Linkėjimai -

 laukianti.

Rodyk draugams