BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įjunk gyvenimą!

Esame unikalūs!

dreamgirl ● 2011-03-01

Šiandien viena draugė atsiuntė nepaprastai gražią ir stulbinančią mintį. Pamaniau, kad ji turi atsirasti ir mano bloge, gal taip pasieks daugiau žmonių;)…

“Remember that you are unique. If that is not fulfilled, then something wonderful has been lost.”
Martha Graham

Jei kam reikalingas vertimas - ,,Prisimink, kad esi unikalus. Jei to nepadarai, tada kažkas nuostabaus yra prarasta.” Na, nesu anglų - lietuvių vertėja, bet pagrindinė mintis ta, kad kiekvienas iš mūsų esame unikalūs ir to suvokimas yra pats didžiausias atradimas, skatinantis nebijoti, ieškoti, džiaugtis, mylėti save ir kitą.

Beje, sveikinu visus su pirmąja pavasario dienele! Sulaukėme! Nors tiesą pasakius, net nepastebėjau, kaip pralėkė tas šaltasis vasaris. Gal todėl, kad spaudė mokslai, menai ir padėjo buvimas su mylimais žmonėmis.

Ši diena, nors iš vienos pusės labai varginanti, buvo nuostabi. Ar matėte, kaip žaviai švietė saulė? Negaliu sulaikyti šypsenos:) Ar ne per anksti tas pavasaris mane paveikė?;D

Linkiu gražaus, gražaus ir jau pavasariško savaitės viduriuko!

Rodyk draugams

Vakar pirmą kartą gyvenime balsavau rinkimuose. Tvirtai buvau apsisprendusi dalyvauti, puikiai žinojau už ką noriu atiduoti savo balsą. Man net klausimas nekilo ar eiti.  Kažkaip nuo vaikystės šeimos buvo įdiegta, kad rinkimai - svarbu, o žmonės turi atsakingai išreikšti savo valią. Tai ir yra demokratija, abipusis - valdžios ir piliečių atsakingumas.

Jausmas buvo geras. Man patiko stebėti ir kitus žmonės - visi pasidabinę tokiom reikšmingom išraiškom. Taip ir turi būti. Žinau, gal ir galima mane kaltinti begaliniu naivumu, bet tikiu, kad jei jau vadiname save Lietuvos piliečiais, turime gyventi demokratijoje, o ne tik burnoti kaip visakas blogai, kaip metai iš metų niekas nesikeičia, o tik ritasi žemyn. Visiškai su tuo nesutinku.  Mes turime stengtis kurti savo valstybę, miestą, nors kartais atrodo, kad kovojame su vėjo malūnais.

Nepulsiu atskleisti už ką ir kodėl balsavau ar komentuoti rezultatų. Ne, šiandien mano tikslas ne toks. Noriu tik pasidžiaugti, kaip smagu jaustis piliete, turinčia balsą, gyvenančią demokratiniame Vilniuje ir patikinčia jį tiems, kurie, mano nuomone, gali įpūsti gyvybės ir pabudinti šį miestą.

P.S. Tikrai nesitikėjau, kad sugalvosiu parašyti įrašą tokia tema, bet gyvenimo dėlionė yra tikrai įvairi ir spalvinga, o mano blogo šūkis toks ambicingas, todėl - jokių tabu!

Rodyk draugams

Man pasiutusiai gera!

dreamgirl ● 2011-02-26

Sunku apsakyti kaip aš myliu savaitgalius! Po įtemptos, darbingos savaitės pabudau keistai išsimiegojusi, valgiau gardžiausius pusryčius. Mmm… Šeštadienis;) Manau, kad šis jausmas nebūtų toks tobulas, jei anomis dienomis nebūčiau tiek nuveikusi.

Prieš kurį laiką įkėliau įrašą apie laiko planavimą. Žinote, nuoširdžiai laikausi tų principų, radau ir dar daugiau įvairiausių gudrybių, kuriomis pažadu neužilgo pasidalinti;) Labai gera jausti, kad dienos vertė matuojama ne tamsiomis perspektyvomis, o mano energija, pasitikėjimu ir nuveiktais darbais. Tai tikrai verčia šokinėti iš laimės! Šiuo metu artėjant bandomiesiems, nuolat rašant kontrolinius darbus ir vis dažniau girdint žodį ,,egzaminai” aš, mano pačios nuostabai, jaučiuosi puikiai, jaučiuosi savo gyvenimo šeimininkė. Gal ir juokingai nuskambės, tačiau pajutau džiaugsmą būti savo ,,bose”;D

Dienos ilgėja ir, nors vis dar šalta, saulė man pasakoja apie pavasarį. Jo pasiilgau…

Manau, kad pavasario už lango atitempti negalime, tačiau jo dvasią įsileisti į širdį… Kodėl gi ne? Viskas paprasta - tereikia nešti šypseną savo veide, sušildyti lengvais, pavasarinės saulės spinduėliais iš savo širdies mylimuosius (ir ne tik juos!).

Visiems linkiu pasiutusiai gero savaitgalio!

Rodyk draugams

Šiandien vasario 15 diena, ypatinga diena - prabėgo pusė vasario, artėja pavasaris, lauke žiauriai šalta, bet saulė šypsosi;) Kiekvieno iš mūsų ši diena unikali ir nepakartojama ir tik mes ją tokią paverčiame. Mes ir mūsų mylimieji. O gal šiandien jau viskas - Valentinas praėjo?

Šiandien aš rašau apie meilę ir visai nesigailiu, kad to nepadariau taip ,,į temą” vakar. Man visada juokinga, kai staiga, per ,,Valentinkę” visi nusiklijuoja žandus širdelėmis ir love, love, love… Tikrai nesmerkiu tų, kurie vakar dieną praleido romantiškai saldžiai - tai nuostabu! Bet lygiai tą patį galime daryti ir šiandien ir rytoj. Kovo 14 galiu parašyti įspūdingą meilės laišką ir iškvėpinti savo skaniausiais kvepalais. Noriu pasakyti, kad meilei kalendorius mažiausiai reikalingas. Mylėti turime kiekvieną dieną, valandą, minutę, sekundę. Mylėti save, draugus, pasaulį, tai, ką darome ir tuos vienintelius.

Jei tik šv. Valentino diena primena šią magišką tiesą, tuomet verta buvo švęsti. O jei to nepadarėte,nusiminti neverta,nes turite šią dieną ir, žinokit, ji tikrai neprastesnė. Tiesiog mylėkim ir išreiškim tą meilę tada, kada jaučiam.

Rodyk draugams

Atsargiai - apkalbų virusas!

dreamgirl ● 2011-02-11

Kiekvieną dieną mes bendraujame, t.y. kalbamės, dalinamės patirtimi, juokiamės, pasakojame istorijas, diskutuojame, patariame ir… apkalbame. Pastebėjau, kad apkalbos yra vienas lengviausių būdų rast bendrą  kalbą, nes besikalbantys žmonės patys neturi atsiverti, centru tampa apkalbamasis objektas, o čia jau improvizacijos laisvė… Tiksliai negaliu pasakyti, kokia situacija yra kitur, bet mano mokykloje beveik kiekviena besišnekučiuojanti grupelė ką nors apšneka, ir net suvokdami tai, dauguma į ,,pletkus” žvelgia tik su humoru, o atsiriboję nuo jų tampa savotiški atsiskyrėliai. O jau tas saldus nepasotinamas jausmas, žinoti kažką, ko dar nežino kiti, bet panorėjus geit sužinos, galimybė pasijusti geresniam, gražesniam nei jis ar ji. Kodėl tuo nesimėgauti?

Pamenate vaikystės žaidimą ,,Sugedęs telefonas”, kai dar vos praėjęs pro penkių žmonių ausis sakinys ,,Angelė giria kavinę” virstų ,,Angelė geria degtinę.” Tas pats yra ir su apkalbomis. Bėda ta, kad tai, jau nebe žaidimas, o manipuliavimas žmogaus, net dažnai draugo, asmeniniu gyvenimu, pasitikėjimu. Aš esu už žmonių atvirumą, tačiau turime jį branginti, kaip didžiausią dovaną ir kaskart pagalvoti, kaip jaustųsi tas žmogus, girdėdamas, kad  tai, ką apie jį sužinojome apkalbų virusu plinta ir, dėja, vis tolsta nuo teisybės.

Pati paprasčiausia išeitis kovojant su šiuo ,,vitusu” - vengti apkalbų, pastebėti save, savo reakcijas į ,,gerasias” naujienas ir ieškoti tikro, nuoširdaus bendravimo su žmonėmis, nepriklausomais nuo gandų ,,narkoiko”.

Skaidrios dienos;)

Jūsų -

T.

Rodyk draugams

MŪSŲ problemos?

dreamgirl ● 2011-02-04

Žodis ,,glogobalus” gražiai skamba. Jis apima kažką bendro, didelio ir kartu nieko… Nebegaliu suskaičiuoti kiek kartų pastaruoju metu man teko girdėti žodžių junginius su juo: globalus pasaulis, globalizacijos poveikis, globalios problemos,… STOP! Šiandien noriu sustoti ties globaliomis problemomis. Kas jos tokios ir kam jos priklauso?

Kiekvienas šiandien žino, kokioje būklėje yra mūsų žemė. Žinau, yra nemažai globalinio atšilimo skeptikų, teigiančių, kad tai normalus, cikliškas reiškinys. Nebūtina dėl to ginčitis, nes manau kiekvienas sutiks, kad šimtmečius neįrančios atlieos, šiukšlės, mažėjantis ozono sluoksnis, miestų smogas gero tikrai neduoda. Mes tai vadiname globaline problema? O kieno ji? MŪSŲ? Taip. Vienas žmogus negali pakeisti viso pasaulio, bet jis gali pakeisti mažą žemės lopinėlį nemesdamas ant jo nuorūkos, plasmasinės pakuotės. Tai menkniekis, sakysite, bet juk būtent iš tokių ,,menkniekių” ir yra kuriamas MŪSŲ gyvenimas ir ateitis. Dar praėjusiais metais, dalyvaudama akcijoje ,,Darom  2010” su dideliu džiaugsmu ir kartu liūdesiu traukiau plasmases, stiklus, senas vogtas rankines… Po tos akcijos daugelis, o tarp jų ir aš, dalyvavusių žmonių jautėmės kaip didvyriai. Niekas netrukdo tokias jaustis kiekvieną dieną - jaustis veikiančiais savo ir pasaulio labui, jaustis atsakingu…

Tikriausiai jums teko girdėti, kad tuo metu, kai mes, lietuviai, noriai skundžiamės savo problemomis, daugybė žmonių, toje pačioje Žemėje, kenčia nuo bado, stichinių nelaimių?  Aš, pavyzdžiui, tik neseniai suvokiau, kaip yra baisu, kad milijonai žmonių išgyvena švaraus vandens trūkumą. Vis dėlto, manau, kad tik galvojimas apie globalines problemas jų nesprendžia, tad jei jos nors truputį mus jaudina, mes turime imtis realių veiksmų, kad ir mažyčių žingsnelių. 

Kalbu apie pasaulio keitimą…

Nebūtina būti Bill Gates, Mahatma Gandhi, Barack Obama, ar Motina Terese, kad padarytumėm pasaulį geresne viena. Kiekvienas žmogus gali padaryti nepaprastai daug, tai jo rankose.

Kadangi užsiminiau apie švaraus vandens trūkumą, nepulsiu daug apie tai aiškinti ir siūlau apsilanlyti  http://www.charitywater.org , kur galite sužinoti kaip ir kam galite padėti jau šiandien. Jei tik  norite padaryti pokytį…

Baigiu kupina vilties. Pati vasario pradžia kvepia viltimi ir pažadu, kad ateis pavasaris ir tikiu, kad ne tik už lango:) Iki.

Rodyk draugams

Kiekvienas žmogus paroje turi po lygiai valandų. Kiekvienas žmogus yra atsakingas už protingą ir harmoningą jų panaudojimą. Bet ką tai reiškia?

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dar visai neseniai apie gerą laiko planavimą ir poduktyvumo paslaptis nusimaniau menkai, o jei ir turėjau kokį suvokimą, tai tikrai nelabai jį pritaikydavau. Tikiu, kad ne vienas esate pasijutę bjaurioje situacijoje, kai paroje nebeužtenka valandų, neatliktiems darbams lieka pasiteisinimas - ,,Neturiu laiko”, o asmeniniai santykiai netyčia nustūmiami po uždanga su žodžiais ,,Dabar aš labai užimta”. Taigi, anksčiau tikrai viską atlikdavau labai chaotiškai ir siaubingai save išvargindavau. Laimei, pagaliau supratau, kad išsireiškimas ,,Neturiu laiko…” yra tikra nesąmonė. Mes visi jo turime ir mokant jį tikslingai naudoti galime paversti savo didžiausiu sąjungininku.

Pabandžiau išskirti penkias savo produktyvumo taisykles, kurių laikymosi rezultatai mane džiugina:)

  1. Planavimas. Gal ir ne naujiena, bet darbų planavimas tikrai reali pagalba sau. Pastaruoju metu praktikuoju ,,To do list”, t.y. darbų sąrašėlį, kurį atnaujinu kiekvieną dieną. Savaitės pradžioje stengiuosi apžvelgti numatomus darbus ir tikslus. Tam naudoju ABC planavimo metodiką. Metų darbo kalendorius taip pat labai geras draugas, saugantis visus planelius, kad darbai neužgriūtų netikėtai.
  2. Čia ir dabar. Nenaudinga atliekant vieną užduotį trokšti staiga atsidurti kitoje vietoje, svajoti valandų valandas ir tuo pat metu būti prisirišus prie darbo, kuris nepajuda iš vietos. Aš stengiuosi susikoncentruoti į šią akimirką, kad ir ką bedaryčiau - klausyčiausi istorijos mokytojo pasakojimo ar mokyčiaus naujus šokio žingsnius. Tik taip galima veikti 100% :)
  3. Poilsis. Pertraukėlės, aplinkos pakeitimas ir, žinoma, saldus miegas yra būtini tam, kad jausčiaus energinga. Pervargimas gali pakišti koją, nors, rodos, ir viską atlikai. Gali tiesiog nebesugebėti pristatyti savo darbo, susigadinti svaikatą… Aš neįsivaizduoju produktyvumo be aktyvaus ir pasyvaus poilsio akimirkų!
  4. Pradėti. Dažnai atrodo, kad to, ką turi padaryti neįveiksi. Nesinori pajudinti nė piršto. Tuomet reikia liautis galvojus! Galima sau pasakyti: ,,Štai, padirbėsiu tik penkiolika minučių.” ir viskas pasistūmės į priekį, darbas virs lengvesniu ir įveikiamesniu. Tik pradėjus VEIKTI, galima pasiekti rezultatų.
  5. Perfekcionizmui - NE.  Įvairios laiko planavimo programos moko mus nuveikti daugiau ir geriau.  Vis dėlto, pravartu prisiminti, kad mūsų tobulybė yra iliuzja. Turime stengtis TOBULĖTI, tačiau fanatiškas perfekcionizmas veda ne į produktyvumą, o  į ,,perdegimą” su labai liūdnomis pasekmėmis.

Pabaigai, manau, kad produktyvumas ir laiko planavimas yra vienos iš tų sričių, kuriose ieškojimams nėra galo… Svarbu atrasti tai, kas tinka geriausiai, kas padeda ir veda į priekį, o atradus taikyti, eksperimentuoti:)

Rodyk draugams

Nereikia laukti, gali keisti dabar

dreamgirl ● 2011-01-20

“How wonderful it is that nobody need wait a single moment before starting to improve the world. ”
Anne Frank

Baigiasi pirmasis semastras. Liko dar pusmetis gyvenimo etapo, kuris vadinamas ,,mokykla”. Neketinu skųstis ir aimanuoti, koks tai sunkus ir nepakeliamas laikotarpis, bet neslėpsiu - atmosfera mokykloje šiais metais ženkliai pasikeitė. Dabar jau niekas taip paprastai nenumoja ranka į prastesnį pažymį. Lemiamas laikas… Tačiau šiandien taip pat pagalvojau, kad mes, mūsų laida, esame jauni 18-niolikiniai žmonės, kurių gyvenimas nesusidaro vien iš vektorių ar funkcijos išvestinių. Pastaruoju metu mane pradėjo erzinti tie, kurie užsidėję nelaimingumo kaukę pavadinimu ,,Gyvenimas sunkus”. Taip, jis nėra lengvas, bet viskas priklauso nuo mūsų požiūrio, minčių, motyvacijos gyventi kitaip. Dar keletas mėnesių ir prasidės egzaminų maratonas ir tam reik ne baimės, o stiprybės, kuri man gimsta iš motyvacijos, iš kiekvienos dienos, kuri yra lyg tiltas kitai…

Šiandien pacitavau Anos Frank - merginos, kuri taip ir nesulaukė savo abiūros, žodžius ir ne todėl, kad norėčiau kažką sugraudinti, bet todėl, kad prisiminčiau, kokia dėkinga esu gyvenimui už viską, dėkinga…

Man patinka keisti pasaulį mažais žingsneliais. Patinka tai daryti pradedant nuo savo širdies kertelių…

Rodyk draugams

Šypsenos neatims:)

dreamgirl ● 2011-01-17

Šiandien man buvo švelniai tariant sunki diena… Bet aš gyvenau, galiu drąsiai pasakyti, jog GYVENAU VISA ŠIRDIMI.

Šią akimirką sugalvojau įkelti naują įrašą į blogą, bet ne todėl, kad norėčiau pasakyti kažką itin reikšminga. Ne… To ir nesistengiu daryti, nes vistiek dažniausiai šį blogą skaitau viena:D Noriu tiesiog priminti sau ir jums vieną paprastą dalyką - ŠYPSENĄ. Aš ne apie dirbtinę kaukę ir holivudinius protezus, o apie nuoširdumą, meilę ir pagaliau tai, kad… gyventi gera. Net jei ir šiandien buvo sunkesnė diena…

Nusišypsau ir einu toliau veikti savo vakarinių darbelių. Padarykite ir Jūs tą patį:)

Rodyk draugams

Judam!

dreamgirl ● 2011-01-14

“True enjoyment comes from activity of the mind and exercise of the body; the two are ever united.” 
                                                                Humboldt

Mūsų kūnai nėra sukurti moderniam gyvenimo stuliui - sėdėjimui prie darbo stalo dešimtis valandų per parą, o kur dar laikas su ,,draugu” televizoriumi ir nesibaigiantis nardymas po internetą. Daugelis iš mūsų nepakankamai būna gryname ore, sportuoja ir aktyviai leidžia laisvalaikį. Tačiau nepaisant to, dažnas skundžiasi energijos stoka, nesusikaupimu. Tuo net sugeba save guosti - ,,Kaip galiu sportuoti, kai esu toks pavargęs…”.  Pradėjau griežtai, bet…

Kuo mažiau judi, tuo mažiau energijos turi. Tai tokia tikra tiesa, kad net rimuojasi! O kaip gali taip būti, kad išlieję devynis prakaitus jaučiamės enirgengesni? Pirma, įvairios judėjimo formos yra priešnuodis varginančiai rutinai. Antra, tai suaktyvina medžiagų apykaitą, kraujotakos sistemą. Ir galiausiai - mažina stresą. Mažiau streso - daugiau energijos, o kartu ir pozytivios nuotaikos:)

Kaip judėti? Kaip tik norite! Būdų yra begalybė. Ypač svarbu tai daryti kasdien, nes tik taip tai taps natūraliu dalyku, o ir traumų bei žodžio ,,rytoj” tikimybė mažės. Siūlau kiekvieną rytą atlikti bent 10 minučių fizinę veiklą. Štai keletas idėjų:

  1. Turi šunį? Smagaus pasivaikščiojimo:)
  2. Joga
  3. Kiti tempimo pratimai
  4. Sniego nukasimas
  5. Lipimas laimtais pirmyn-atgal (kuo įvairesniais žingsniais)
  6. Įsijunk muziką ir šok!

Rytinis judėjimas yra ne tam, kad nuvarginti kūną. Jis skirtas pabudimui, nuotaikos pakelimui, tad jei jau pasiryžiai šiems smagiems nuotykiams - rinkis mėgstamą veiklą.

Mano pagrindinė judėjimo forma yra šokis - trys kartai per savaitę šokių studijoje, po 1,5 valandos + kartojimasis namie. Turiu mielą šunę. Ji tikra asmeninė trenerė, reikalaujanti griežtos disciplinos:) Darau įvairius tempimo pratimus ryte. Ir dar, dievinu aktyvų laisvalaikį su dviračiais, slidinėjant, būriuojant su visa šeima!!!

Judėjimas teikia džiaugsmą, tereikia tik priimti jį į savo dienas.

Rodyk draugams