BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įjunk gyvenimą!

Leisk būti sau ir kitiems

dreamgirl ● 2011-06-29

  Kai svarstau apie buvimą savimi į galvą šauna žymieji V. Šekspyro herojaus Hamleto žodžiai - ,,Būti ar nebūti?”. Iš ties,gyvenanimą slapstantis už kaukių, bijant pildyti savo svajones vargu ar galima pavadinti tikruoju BUVIMU.

 

Man buvimas savimi - tai nesibaigiantis tobulėjimo procesas. Kai žvilgteliu į save prieš kokius pora metų, pamatau mergaitę, norinčią kuo geriau, saugiau pasislėpti, nes taip patogiau lengviau. Ne! Tai supratau tik tada, kai toks (ne)buvimas mane pradėjo smaugti iš vidaus. Tada prasidėjo pirmieji žingsniai. Jie - ne kas kita, o išėjimai iš savo konforto zonos, atviri pokalbiai, nenuolaidžiavimas sau… Taip žingsniuoju toliau! Ir jei paklaustumėte ar jau esu savimi, drąsiai atsakyčiau taip, tačiau tas ,taip, nėra galutinis variantas, tai tarsi kelionė, skleidimasis, pažadas sau, kad nekalinsiu savo asmenybės, o dovanosiu jai laisvę.

Kitas aspektas susijęs su pilnaverčiu buvimu yra santykis su kitais. Dažnai net ir stengdamiesi nedrausti sau būti savitais, nejučia puolame vertinti, teisti kitus. Kas mes tokie? Kas jie tokie? Argi nejuokinga? Priimti žmones tokius,kokie jie yra bus paprasčiau jei pagalvosime, kad ir mes norime būti suprasti, paprasčiausiai norime būti SAVIMI! Gal metas leisti tai vieni kitiems?

Baigdama šį įrašą dalinuosi viena sentencija, kuri atskleidžia tai, ką bandžiau pasakyti:

,,Būk ne toks kaip kiti ir leisk kitiems būti kitokiais.”   ( H.Jagodinskis.)

Unikalių vasaros akimirkų, brangieji!

Jūsų,

T.

Rodyk draugams

Horizontai

dreamgirl ● 2011-05-19

Pastaruoju metu retai užsuku čia, senai buvau įkėlusi naują įrašiuką. O be reikalo, nes mano pasaulėlis šiuo metu tiesiog spurda nuo gyvenimo staigmenų, gerų emocijų sugebančių įveikti visas baimes. Taip, kas buvot kada užsukę į mano blogą, gal jau žinot, kad esu abiturientė. Jei reiktų parinkti labiausiai šiam žodžiui tinkančią draugiją, ji būtų EGZAMINAI. Jais jau gyvena tūkstančiai šias metais paliekančių mokyklos suolus. Finišo tiesioji? Taip, bet kartu ir nauji horizontai, ieškojimai, atradimai.

Kaip gi man sekasi pergyventi šį laikotarpį? Sakau drąsiai - PUIKIAI. Ir štai keletas priežasčių kodėl:

  • Turiu savo rytinį ritualą, kurio pagrindinė dalis -  jėgų, energijos ir pozityvumo suteikianti jogos pratimų programa ,,Saulės pasveikinimas”.
  • Rūpinuosi savimi. Gerai išsimiegoti ir gerti daug vandens - paprasta, bat būtina norint išlikti stipriai ir žvaliai.
  • Planuoju laiką. Įpratau anksti ryte peržvelgti svarbiausius dienos darbus, tai, ką ketinu kartotis iš egzaminų programų, susitikimus, tikslus, viską kruopščiai susižymiu kalendoriuje. Daug paprasčiau kai viską užsirašau, o nuostabiausias jausmas - pažymėti atliktas užduotis!
  • Bendrauju. Net atrtėjant egzaminams nedera užsidaryti savyje. Palaikant ryšį su milimais žmonėmis visi rūpesčiai tarsi pranyksta, jauti, kad esi ne viena, kad turi palaikymą ir tikėjimą tavimi. O kas gali būti geriau už nuoširdų pokalbį?
  • O kaip su baime? Ji vienas pavojingiausių dalykų žmogaus gyvenime. Jei užlūsta abejonės ar man pavyks pasiekti tai, apie ką svajoju, nerimas, geriausias vaistas nuo to - veikla vedanti į tikslą. Paprastas pavyzdys -atskrenda baugi mintis dėl artėjančio istorijos egzamino - čiupi užrašus ir mokaisi. Tai kaip mat nuramina.

Pabaigai, manau jog svarbiausia palaikyti harmoniją, žengti nuosekliais žingsneliais, nesiblaškyti, bet kartu nesustingti. Kiekvienas gyvenimo etapėlis turi žavesio. Tai toks pirmas mano pavasaris, kai vakarėjant balkone skaitau apie Periklio reformas, o paukščių lopšinė ir vis dar gaivi medžių žaluma kužda, kad viskas bus, ne, jau yra gerai.

Rodyk draugams

Važiuojam dviračiu!

dreamgirl ● 2011-04-11

Sveiki!

Siela ir kūnas džiaugiasi tikru pavasariu! Kaip nuostabu pastebėti medžių pumpurėlius, dygstančią žolę, jausti, kaip ilgėja dienos. Aš apsvaigusi pavasario džiaugsmu, nors galėčiau verkšlenti dėl bandomųjų egzaminų, kalbėjimo įskaitų… Ech… Kiekvienas gyvenimo etapas turi savus slenksčius, kuriuos turime atlaikyt, o be jų pasauly yra labai daug gražių dalykų. Sakysite aš - idealistė? Gal ir tiesa. Na, jei ne idealistė, tai bent jau besimokanti būti optimiste. Daugiau džiaukimės, žmonės!

Neseniai perskaičiau genealią vieno žmonijos genijaus mintį:

“Life is like riding a bicycle. To keep your balance you must keep moving” - Albert Einstein

Verčiu:,,Gyvenimas tarsi važiavimas dviračiu - tam, kad palaikytum pusiausvyrą, turi judėti.”

Nuostabi sentencija. Aš ja gyvenu. Gyvenime, kaip ir ant dviračio, turi turėti tikslą, intenciją ir minti pedalus, tai yra veikti. Kiekvienas, kuris yra važinėjęs dviračiu, žino, kad negali tiesiog sedėti ant jo.  Jei važinėjame kalnais, žiūrime, kur turime atsidurti, miname, šokame nuo trampyno, atsiduriame, ten kur norime būti. Tikslas. Veiksmas. Mynimas. Pusiausvyra.

Rodyk draugams

Esame unikalūs!

dreamgirl ● 2011-03-01

Šiandien viena draugė atsiuntė nepaprastai gražią ir stulbinančią mintį. Pamaniau, kad ji turi atsirasti ir mano bloge, gal taip pasieks daugiau žmonių;)…

“Remember that you are unique. If that is not fulfilled, then something wonderful has been lost.”
Martha Graham

Jei kam reikalingas vertimas - ,,Prisimink, kad esi unikalus. Jei to nepadarai, tada kažkas nuostabaus yra prarasta.” Na, nesu anglų - lietuvių vertėja, bet pagrindinė mintis ta, kad kiekvienas iš mūsų esame unikalūs ir to suvokimas yra pats didžiausias atradimas, skatinantis nebijoti, ieškoti, džiaugtis, mylėti save ir kitą.

Beje, sveikinu visus su pirmąja pavasario dienele! Sulaukėme! Nors tiesą pasakius, net nepastebėjau, kaip pralėkė tas šaltasis vasaris. Gal todėl, kad spaudė mokslai, menai ir padėjo buvimas su mylimais žmonėmis.

Ši diena, nors iš vienos pusės labai varginanti, buvo nuostabi. Ar matėte, kaip žaviai švietė saulė? Negaliu sulaikyti šypsenos:) Ar ne per anksti tas pavasaris mane paveikė?;D

Linkiu gražaus, gražaus ir jau pavasariško savaitės viduriuko!

Rodyk draugams

Vakar pirmą kartą gyvenime balsavau rinkimuose. Tvirtai buvau apsisprendusi dalyvauti, puikiai žinojau už ką noriu atiduoti savo balsą. Man net klausimas nekilo ar eiti.  Kažkaip nuo vaikystės šeimos buvo įdiegta, kad rinkimai - svarbu, o žmonės turi atsakingai išreikšti savo valią. Tai ir yra demokratija, abipusis - valdžios ir piliečių atsakingumas.

Jausmas buvo geras. Man patiko stebėti ir kitus žmonės - visi pasidabinę tokiom reikšmingom išraiškom. Taip ir turi būti. Žinau, gal ir galima mane kaltinti begaliniu naivumu, bet tikiu, kad jei jau vadiname save Lietuvos piliečiais, turime gyventi demokratijoje, o ne tik burnoti kaip visakas blogai, kaip metai iš metų niekas nesikeičia, o tik ritasi žemyn. Visiškai su tuo nesutinku.  Mes turime stengtis kurti savo valstybę, miestą, nors kartais atrodo, kad kovojame su vėjo malūnais.

Nepulsiu atskleisti už ką ir kodėl balsavau ar komentuoti rezultatų. Ne, šiandien mano tikslas ne toks. Noriu tik pasidžiaugti, kaip smagu jaustis piliete, turinčia balsą, gyvenančią demokratiniame Vilniuje ir patikinčia jį tiems, kurie, mano nuomone, gali įpūsti gyvybės ir pabudinti šį miestą.

P.S. Tikrai nesitikėjau, kad sugalvosiu parašyti įrašą tokia tema, bet gyvenimo dėlionė yra tikrai įvairi ir spalvinga, o mano blogo šūkis toks ambicingas, todėl - jokių tabu!

Rodyk draugams

Kiekvienas žmogus paroje turi po lygiai valandų. Kiekvienas žmogus yra atsakingas už protingą ir harmoningą jų panaudojimą. Bet ką tai reiškia?

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dar visai neseniai apie gerą laiko planavimą ir poduktyvumo paslaptis nusimaniau menkai, o jei ir turėjau kokį suvokimą, tai tikrai nelabai jį pritaikydavau. Tikiu, kad ne vienas esate pasijutę bjaurioje situacijoje, kai paroje nebeužtenka valandų, neatliktiems darbams lieka pasiteisinimas - ,,Neturiu laiko”, o asmeniniai santykiai netyčia nustūmiami po uždanga su žodžiais ,,Dabar aš labai užimta”. Taigi, anksčiau tikrai viską atlikdavau labai chaotiškai ir siaubingai save išvargindavau. Laimei, pagaliau supratau, kad išsireiškimas ,,Neturiu laiko…” yra tikra nesąmonė. Mes visi jo turime ir mokant jį tikslingai naudoti galime paversti savo didžiausiu sąjungininku.

Pabandžiau išskirti penkias savo produktyvumo taisykles, kurių laikymosi rezultatai mane džiugina:)

  1. Planavimas. Gal ir ne naujiena, bet darbų planavimas tikrai reali pagalba sau. Pastaruoju metu praktikuoju ,,To do list”, t.y. darbų sąrašėlį, kurį atnaujinu kiekvieną dieną. Savaitės pradžioje stengiuosi apžvelgti numatomus darbus ir tikslus. Tam naudoju ABC planavimo metodiką. Metų darbo kalendorius taip pat labai geras draugas, saugantis visus planelius, kad darbai neužgriūtų netikėtai.
  2. Čia ir dabar. Nenaudinga atliekant vieną užduotį trokšti staiga atsidurti kitoje vietoje, svajoti valandų valandas ir tuo pat metu būti prisirišus prie darbo, kuris nepajuda iš vietos. Aš stengiuosi susikoncentruoti į šią akimirką, kad ir ką bedaryčiau - klausyčiausi istorijos mokytojo pasakojimo ar mokyčiaus naujus šokio žingsnius. Tik taip galima veikti 100% :)
  3. Poilsis. Pertraukėlės, aplinkos pakeitimas ir, žinoma, saldus miegas yra būtini tam, kad jausčiaus energinga. Pervargimas gali pakišti koją, nors, rodos, ir viską atlikai. Gali tiesiog nebesugebėti pristatyti savo darbo, susigadinti svaikatą… Aš neįsivaizduoju produktyvumo be aktyvaus ir pasyvaus poilsio akimirkų!
  4. Pradėti. Dažnai atrodo, kad to, ką turi padaryti neįveiksi. Nesinori pajudinti nė piršto. Tuomet reikia liautis galvojus! Galima sau pasakyti: ,,Štai, padirbėsiu tik penkiolika minučių.” ir viskas pasistūmės į priekį, darbas virs lengvesniu ir įveikiamesniu. Tik pradėjus VEIKTI, galima pasiekti rezultatų.
  5. Perfekcionizmui - NE.  Įvairios laiko planavimo programos moko mus nuveikti daugiau ir geriau.  Vis dėlto, pravartu prisiminti, kad mūsų tobulybė yra iliuzja. Turime stengtis TOBULĖTI, tačiau fanatiškas perfekcionizmas veda ne į produktyvumą, o  į ,,perdegimą” su labai liūdnomis pasekmėmis.

Pabaigai, manau, kad produktyvumas ir laiko planavimas yra vienos iš tų sričių, kuriose ieškojimams nėra galo… Svarbu atrasti tai, kas tinka geriausiai, kas padeda ir veda į priekį, o atradus taikyti, eksperimentuoti:)

Rodyk draugams

Šypsenos neatims:)

dreamgirl ● 2011-01-17

Šiandien man buvo švelniai tariant sunki diena… Bet aš gyvenau, galiu drąsiai pasakyti, jog GYVENAU VISA ŠIRDIMI.

Šią akimirką sugalvojau įkelti naują įrašą į blogą, bet ne todėl, kad norėčiau pasakyti kažką itin reikšminga. Ne… To ir nesistengiu daryti, nes vistiek dažniausiai šį blogą skaitau viena:D Noriu tiesiog priminti sau ir jums vieną paprastą dalyką - ŠYPSENĄ. Aš ne apie dirbtinę kaukę ir holivudinius protezus, o apie nuoširdumą, meilę ir pagaliau tai, kad… gyventi gera. Net jei ir šiandien buvo sunkesnė diena…

Nusišypsau ir einu toliau veikti savo vakarinių darbelių. Padarykite ir Jūs tą patį:)

Rodyk draugams

 

Mes dažnai matome vaikus kaip silpnas būtybes, kurioms reikia apsaugos, pagalbos ir patarimų. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad gali būti ir kitaip. Vaikai gali tapti mūsų didžiausiais mokytojais.

Kodėl bandant padėti vaikams tapti suaugusiais, analitiškais ir protingais kaip mes, nepasimokyti iš jų spontaniškumo, kūrybos ir laisvės?

Štai 9 savybės, kurių mes visi galime pasimokyti iš mažųjų:

  1. Atviras mąstymas. Mažam vaikui nerūpi, kad esi vyresnis už jį 40 metų ar vadovauji milijonus uždirbančiai įmonei. Jei tu esi jam įdomus, jis eis tiesiai pas tave ir pasidalins savo idėjomis, pasakys viską, ką nori psakyti. Kartais vaikų spontaniškumas, stereotipų atmetimas mus šokiruoja, nes mūsų veiksmus dažnai lemia socialinės nuostatos, baimės. Mokykimės iš vaikučių kiekvieną situaciją priimti atvirai ir paprastai, taip galima susirasti draugų, kad ir kur eitum!
  2. Pasitikėjimas visata. Vienas pažįstamų sūnus pateko į tokią situaciją: jis važiavo ant savo ,,kieto” triračio, įsivaizduodama esąs puikiausias visų laikų vairuotojas, pavojingai manevravo aplink namą. Paskutinė kelio kliūtis buvo nutukęs, vaikštinėjantis balandis. Berniukas prarado dviračio kontrolę ir įvažiavo tiesiai į baseiną. Kai jis klyktelėjo tėtis ištraukė jį iš baseino ir pirmas dalykas kurį jis pamatė buvo švytintis sūnaus veidas. ,,Tėveli, tai buvo nuostabu!” Tai paprastas pasitikėjimas Visata ir trūkumas baimės tam, kas gali nutikti. Aš nesakau, kad turime elgtis pramuštgalviškai, bet kartais verta atminti, kad yra KAŽKAS aukščiau mūsų, veda ir saugo mus.
  3. Didelės svajonės. Dažniausiai vaikai nebijo kurti milžiniškų svajonių. Kai buvome mažyčiai svajojome tapti filmų žvaigždėmis, skraidyti kosmose, valdyti ledų fabriką, bet kuo vyresni tampame, turime daugiau patirties, tai svajojame mažiau ir mažiau. Jei turi svajonių, gali jas įgyvendinti! Dievas davė tau tiek talentų ir gabumų - naudok juos! Nebijok kovoti už to vertas tikslus. Išlaisvink fantaziją ir svajok DIDŽIAI.
  4. Atleidimas. Ar dažnai matome vaikus besiriejančius? Jei susipyksta, vienas iš jų verkia pusę minutės, o vėliau laimingai žaidžia toliau! Neverta laikyti pykčio savyje. Rask drąsos atleisti ir judėk kartu su gyvenimu:)
  5. Gyvenimas dabartimi. Vaiko patirtis per menka galvoti apie praeitį ir pergyventi dėl ateities. Jie gyvena šia akimirka, džiaugdamiesi paprastais dalykėliais, supančiu pasauliu. Kai jie verkia, niekas pasaulyje neegzistuoja, tik tai, kas nuliūdino. Greitai jie vėl tampa laimingais ir pamiršta liūdesį. Vienas iš geriausių pratimų nuotaikai praskaidrinti yra stebėti, kaip žaidžia maži vaikai, o dar geriau - prie jų prisijungti:)
  6. Gebėjimas džiaugtis savimi. Jiems nerūpi, ką kiti žmonės mano apie juos. Kartą pastebėjau savo keturių metų puseserę besirengiančią savo naują suknytę prieš veidrodį. Ji dainavo, kurdama šią akimirką, šoko. Jai visai nerūpėjo, kad ją stebėjau. Ji nesijaudino dėl to, kaip  dainuoja ar šoka. Ji tiesiog džiaugėsi savimi! Mes tai dažnai galvojame: ,,Kaip aš atrodau?”, ,,Ką žmonės pasakys?” Rimtose situacijose mes vaidiname patikimus ir racionalius suaugusius, tačiau kartais verta neprarasti vaikiško gebėjimo džiaugtis savimi ir linksmintis.
  7. Pasitikėjimas savimi. Jei paklaustumėte būrio penkemečių ,,Kas moka dainuoti?”, daugumos rankos būtų aukštai pakeltos. Dabar įsivaizduokite grupę suaugusių. Kiek pakeltų rankų? Viena? Dvi? Nulis? Vaikai neturi tokio kritinio mą stymo ir neabejoja savo gebėjimais. Jie tiesiog žino, kad yra nuostabūs, kad ir ką bedarytų! Nesvarbu kiek tau metų - 10 ar 90 - mokykis nugalėti vidinę kritiką ir neleisk vidinėms dvejonėms spręsti ką gali ir ko ne.
  8. Kūrybiškumas. Ar pastebėjai, kad vaikai gali žaisti su viskuo ką mato? Pietų stalas virsta namu, šaligatvis - autostrada. Mums, suaugusiems sunkiau būti kūrybingiems, nes racionalumas mus blokuoja. Kai tau reikia naujų idėjų ar originalaus sprendimo, pamiršk trumpam visas žinias ir pagalvok, kaip aštuonmetis pažvelgtų į tokią situaciją. Rezultatai nustebins!
  9. Noras atrasti. Jei turite mažų vaikų, tikriausiai žinote tą ,,Kodėl?” apie viską: ,,Kodėl dangus mėlynas?”, ,,O kodėl paukščiai skrenda?”. Kiekvieną vaiką domina ir stulbina atradimai. Mums, suaugusiems, panašūs klausimai kelia apatiją. Snaigių kritimas ant delno nebėra stebuklas, o šuns glostymas nepralinksmina. Tiesa ta, kad nesvarbu kiek mums metų, vis dar yra daug ko atrasti, patirti ir išmokti apie šį pasaulį.

Pabandyk pamatyti daugelį dalykų vaiko akimis ir pamirši ,,nuobodų” pasaulį kartą ir visiems laikams!

Rodyk draugams

Šiandien pagalvojau, kodėl mes taip dažnai bijome pildyti savo svajones ir naudotis progomis, kurias gyvenimas mums mėto? Dabar atsiribosiu nuo savo situacijos ir papasakosiu apie vieną savo pažįstamą.

Gelmė (vardas pakeistas) visą laiką buvo šiek tiek panaši į mane. Mes buvome tokios išlaikytos, ramios. Aplinkiniai į mus žiūrėdavo kaip į šventuoles, tik bėda ta, kad abi buvome įlindusios į savo kiautelius, kuriuose taip, rodos, gera, šilta ir jauku, nors išties negyveni gyvenimo, to gyvenimo, kurio esi verta… Laimei, manosios aplinkybės susiklostė taip, kad pažvelgiau į savo situaciją iš šono. Buvo žiauriai sunku… Tai man kainavo daug ašarų, stiprybės, nes aš pasiryžau keistis, būti tokia, kokia noriu, dovanoti sau vidinę laisvę. Tas procesas vyksta ir dabar. Aš sau už tai labai dėkinga, bet grįškime prie Gelmės.

Pradėjusi keistis, pamačiau ją įkalintą savyje. Staiga mano galvoje pradėjo dėliotis jos pasakytos minys: ,,Aš nepritampu…”, ,,Man sunku bendrauti su kitais”. ,,Mano išvaizda nėra tokia…” arba ,,Žinau, kad galėčiau siekti daugiau, bet…” ir pan. Nepasitikėjimas, savęs nuvertinimas, savo kitoniškumo kaip ydos suvokimas… Sunku paaiškinti, kad tai - tarsi skausminga liga, kurios vienintelis gydytojas esi pats sau. Gelmei anksčiau patiko, kad galėjo save susilyginti su manimi. Gal buvo ramiau, gal… Dabar aš jau kita. Ji gerai besimokindama sieja savo svajones su slaugės specialybe. Ne, tai nėra blogai. Blogai, tai, kad tai - ne jos svajonė, tai tik ribos - ,,tai aš galiu, bet nemanau, kad galėčiau tapti gydytoja..”. Šneku su Gelme, bandau paaiškinti, kad daug kas priklauso nuo jos pačios, kad tik ji turi nusišypsoti savo svajonių gyvenimui. Kartais man norisi paputyti ją ir išrėkti į veidą: ,,Ką tu su savimi darai? Kodėl skandini savo asmnybę tuose ,,negaliu”, ,,bet”? Negi tai daro tave laiminga? Pabusk! Gyvenk!” Suprantu viena - gyvenimas susideda iš mūsų pasirinkimų, kai kurie tikrai nelengvi, virsta ilga kelione, bet verta, verta nusimesti savo baisiausius kompleksus, verta įrodyti sau, kad žodis ,,galiu” yra nuostabus.

Iš visos širdies linkiu Gelmei ir visiems esantiems panašioje situacijoje, pažvelgti į save iš šono , tada užsimerkti ir pamatyti save tokius, kokius norite matyti, o tada gyventi taip, kaip svajojate.

Rodyk draugams

DĖMESIO!!! Išskirtinis pasiūlymas

dreamgirl ● 2011-01-04

Vieni juos vadina kvailiais, kiti - tiesiog naivuoliais. Jie, optimistai, net apsiniaukusį rytą matantys dienos prasmingumą, nešantys veiduose šypsenas. Anksčiau, kai mąsydavau apie tris žmonių tipus (optimistas, realistas, pesimistas), pirmenybę duodavau realistams. Tai neklaida, juk realybė - tiesa. Pastaruoju metu aš pradedu ,,sirgti” optimizmu. Žinot, tai visai ne savęs apgaudinėjimas, tai žvilgsnis į gyvenimą su šypsena ir pozityvia energija, kuri padeda ieškoti puikių sprendimų. Linkiu visiems pasaulio žmonėms tuo užsikrėsti.

Siūlau tai NEMOKAMAI išbandyti, o jei nepatiks, per dešimt valandų galėsite grąžinti ir jokių palūkanų:)

UŽSAKYMAS. Komentaruose paraneškite, kad bandysite šiandien būti optimistu. Labai svarbu žinoti, kokia gi optimizmo paklausa:)

Jei užsisakėte, galite audotis optimizmo receptu.

 OPTIMIZMO RECEPTAS:

  • nusišypsok ir pažvelk į veidrodį - tu šiandien pats(i) gražiausias žmogus pasauly…
  • šiadien nuostabi diena - pranešk šią žinią kuo daugiau žmonių…
  • padaryk gera - tai didžiulis džiaugsmas
  • visus šios dienos darbus atlik su pozityviu nusiteikimu ir tau viskas pavyks
  • šiandien sėkminga diena ir vakare dėkok už tai, palepink save ………………..(įrašykit patys:))
  • atmink, šiandien TU OPTIMISTAS.

Optimizmo receptą galėsime kartu tobulinti, nėra jokių ribų!!!

,,Gyvenimas yra gražus.” - patikėkite tuo:), nes šio teiginio teisingumas priklauso nuo…MŪSŲ:)

Rodyk draugams