BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įjunk gyvenimą!

Nėra vienos tiesos

dreamgirl ● 2011-03-30

Kad tikėtum, jog eini tikru keliu, nebūtina įrodinėti, kad kito kelias klaidingas. (Paulas Koelas)

 

 

 

 

 

 

 

 

Žmonės yra skirtingi. Tikiu, kad skirtumai yra didelė dovana mums, nes galime mokytis, augti, stengdamiesi suprasti kitą, ir atvirkščiai - jausti, kaip gera būti savimi, kai mus priima tokius, kokie esame. Skirtumai yra tiesa, susidedanti iš skirtingų mūsų tiesų - kelių. Kas ta didžioji tiesa? Gal pats gyvenimas? 

Vieni juo plaukia, kiti skrenda plačiai išskleidę sparnus, kiti - kopia, kaip į aukščiausią kalną. Jei kas paklaustų manęs - aš šoku, šoku per gyvenimą kartais dinamiškai, kartais lyriškai, kartais apsvaigusiai lyg sukčiau piruetus. Vienas dalykas bendras - mes keliaujame savo keliais. Svarbiausia yra suvokti, kad esame atsakingi už savo kelionę, už jos stoteles ir posūkius. Jei jauti, kad eini savo keliu, ar bent sieki jį išsiaiškinti - esi laimingas žmogus.

Gaila, tačiau kartais (o gal  labai dažnai) žmonės linkę paranoiškai stebėti kito kelionę. Pasitaiko atvejų, kad net primygtinai reikalauja apsisukti 180 laipsnių kampu, nes anot jų eini ne į tą pusę. Bet juk viskas taip paprasta - mums teisingiausias mūsų kelias, juo ir eikim, to linkėkim kitiem ir kitiems žmonėms - jų teisingiausio kelio.

Jūsų,

dremgirl.

Rodyk draugams

Atsargiai - apkalbų virusas!

dreamgirl ● 2011-02-11

Kiekvieną dieną mes bendraujame, t.y. kalbamės, dalinamės patirtimi, juokiamės, pasakojame istorijas, diskutuojame, patariame ir… apkalbame. Pastebėjau, kad apkalbos yra vienas lengviausių būdų rast bendrą  kalbą, nes besikalbantys žmonės patys neturi atsiverti, centru tampa apkalbamasis objektas, o čia jau improvizacijos laisvė… Tiksliai negaliu pasakyti, kokia situacija yra kitur, bet mano mokykloje beveik kiekviena besišnekučiuojanti grupelė ką nors apšneka, ir net suvokdami tai, dauguma į ,,pletkus” žvelgia tik su humoru, o atsiriboję nuo jų tampa savotiški atsiskyrėliai. O jau tas saldus nepasotinamas jausmas, žinoti kažką, ko dar nežino kiti, bet panorėjus geit sužinos, galimybė pasijusti geresniam, gražesniam nei jis ar ji. Kodėl tuo nesimėgauti?

Pamenate vaikystės žaidimą ,,Sugedęs telefonas”, kai dar vos praėjęs pro penkių žmonių ausis sakinys ,,Angelė giria kavinę” virstų ,,Angelė geria degtinę.” Tas pats yra ir su apkalbomis. Bėda ta, kad tai, jau nebe žaidimas, o manipuliavimas žmogaus, net dažnai draugo, asmeniniu gyvenimu, pasitikėjimu. Aš esu už žmonių atvirumą, tačiau turime jį branginti, kaip didžiausią dovaną ir kaskart pagalvoti, kaip jaustųsi tas žmogus, girdėdamas, kad  tai, ką apie jį sužinojome apkalbų virusu plinta ir, dėja, vis tolsta nuo teisybės.

Pati paprasčiausia išeitis kovojant su šiuo ,,vitusu” - vengti apkalbų, pastebėti save, savo reakcijas į ,,gerasias” naujienas ir ieškoti tikro, nuoširdaus bendravimo su žmonėmis, nepriklausomais nuo gandų ,,narkoiko”.

Skaidrios dienos;)

Jūsų -

T.

Rodyk draugams