BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įjunk gyvenimą!

Vakar pirmą kartą gyvenime balsavau rinkimuose. Tvirtai buvau apsisprendusi dalyvauti, puikiai žinojau už ką noriu atiduoti savo balsą. Man net klausimas nekilo ar eiti.  Kažkaip nuo vaikystės šeimos buvo įdiegta, kad rinkimai - svarbu, o žmonės turi atsakingai išreikšti savo valią. Tai ir yra demokratija, abipusis - valdžios ir piliečių atsakingumas.

Jausmas buvo geras. Man patiko stebėti ir kitus žmonės - visi pasidabinę tokiom reikšmingom išraiškom. Taip ir turi būti. Žinau, gal ir galima mane kaltinti begaliniu naivumu, bet tikiu, kad jei jau vadiname save Lietuvos piliečiais, turime gyventi demokratijoje, o ne tik burnoti kaip visakas blogai, kaip metai iš metų niekas nesikeičia, o tik ritasi žemyn. Visiškai su tuo nesutinku.  Mes turime stengtis kurti savo valstybę, miestą, nors kartais atrodo, kad kovojame su vėjo malūnais.

Nepulsiu atskleisti už ką ir kodėl balsavau ar komentuoti rezultatų. Ne, šiandien mano tikslas ne toks. Noriu tik pasidžiaugti, kaip smagu jaustis piliete, turinčia balsą, gyvenančią demokratiniame Vilniuje ir patikinčia jį tiems, kurie, mano nuomone, gali įpūsti gyvybės ir pabudinti šį miestą.

P.S. Tikrai nesitikėjau, kad sugalvosiu parašyti įrašą tokia tema, bet gyvenimo dėlionė yra tikrai įvairi ir spalvinga, o mano blogo šūkis toks ambicingas, todėl - jokių tabu!

Rodyk draugams

Man pasiutusiai gera!

dreamgirl ● 2011-02-26

Sunku apsakyti kaip aš myliu savaitgalius! Po įtemptos, darbingos savaitės pabudau keistai išsimiegojusi, valgiau gardžiausius pusryčius. Mmm… Šeštadienis;) Manau, kad šis jausmas nebūtų toks tobulas, jei anomis dienomis nebūčiau tiek nuveikusi.

Prieš kurį laiką įkėliau įrašą apie laiko planavimą. Žinote, nuoširdžiai laikausi tų principų, radau ir dar daugiau įvairiausių gudrybių, kuriomis pažadu neužilgo pasidalinti;) Labai gera jausti, kad dienos vertė matuojama ne tamsiomis perspektyvomis, o mano energija, pasitikėjimu ir nuveiktais darbais. Tai tikrai verčia šokinėti iš laimės! Šiuo metu artėjant bandomiesiems, nuolat rašant kontrolinius darbus ir vis dažniau girdint žodį ,,egzaminai” aš, mano pačios nuostabai, jaučiuosi puikiai, jaučiuosi savo gyvenimo šeimininkė. Gal ir juokingai nuskambės, tačiau pajutau džiaugsmą būti savo ,,bose”;D

Dienos ilgėja ir, nors vis dar šalta, saulė man pasakoja apie pavasarį. Jo pasiilgau…

Manau, kad pavasario už lango atitempti negalime, tačiau jo dvasią įsileisti į širdį… Kodėl gi ne? Viskas paprasta - tereikia nešti šypseną savo veide, sušildyti lengvais, pavasarinės saulės spinduėliais iš savo širdies mylimuosius (ir ne tik juos!).

Visiems linkiu pasiutusiai gero savaitgalio!

Rodyk draugams

Šiandien vasario 15 diena, ypatinga diena - prabėgo pusė vasario, artėja pavasaris, lauke žiauriai šalta, bet saulė šypsosi;) Kiekvieno iš mūsų ši diena unikali ir nepakartojama ir tik mes ją tokią paverčiame. Mes ir mūsų mylimieji. O gal šiandien jau viskas - Valentinas praėjo?

Šiandien aš rašau apie meilę ir visai nesigailiu, kad to nepadariau taip ,,į temą” vakar. Man visada juokinga, kai staiga, per ,,Valentinkę” visi nusiklijuoja žandus širdelėmis ir love, love, love… Tikrai nesmerkiu tų, kurie vakar dieną praleido romantiškai saldžiai - tai nuostabu! Bet lygiai tą patį galime daryti ir šiandien ir rytoj. Kovo 14 galiu parašyti įspūdingą meilės laišką ir iškvėpinti savo skaniausiais kvepalais. Noriu pasakyti, kad meilei kalendorius mažiausiai reikalingas. Mylėti turime kiekvieną dieną, valandą, minutę, sekundę. Mylėti save, draugus, pasaulį, tai, ką darome ir tuos vienintelius.

Jei tik šv. Valentino diena primena šią magišką tiesą, tuomet verta buvo švęsti. O jei to nepadarėte,nusiminti neverta,nes turite šią dieną ir, žinokit, ji tikrai neprastesnė. Tiesiog mylėkim ir išreiškim tą meilę tada, kada jaučiam.

Rodyk draugams

Atsargiai - apkalbų virusas!

dreamgirl ● 2011-02-11

Kiekvieną dieną mes bendraujame, t.y. kalbamės, dalinamės patirtimi, juokiamės, pasakojame istorijas, diskutuojame, patariame ir… apkalbame. Pastebėjau, kad apkalbos yra vienas lengviausių būdų rast bendrą  kalbą, nes besikalbantys žmonės patys neturi atsiverti, centru tampa apkalbamasis objektas, o čia jau improvizacijos laisvė… Tiksliai negaliu pasakyti, kokia situacija yra kitur, bet mano mokykloje beveik kiekviena besišnekučiuojanti grupelė ką nors apšneka, ir net suvokdami tai, dauguma į ,,pletkus” žvelgia tik su humoru, o atsiriboję nuo jų tampa savotiški atsiskyrėliai. O jau tas saldus nepasotinamas jausmas, žinoti kažką, ko dar nežino kiti, bet panorėjus geit sužinos, galimybė pasijusti geresniam, gražesniam nei jis ar ji. Kodėl tuo nesimėgauti?

Pamenate vaikystės žaidimą ,,Sugedęs telefonas”, kai dar vos praėjęs pro penkių žmonių ausis sakinys ,,Angelė giria kavinę” virstų ,,Angelė geria degtinę.” Tas pats yra ir su apkalbomis. Bėda ta, kad tai, jau nebe žaidimas, o manipuliavimas žmogaus, net dažnai draugo, asmeniniu gyvenimu, pasitikėjimu. Aš esu už žmonių atvirumą, tačiau turime jį branginti, kaip didžiausią dovaną ir kaskart pagalvoti, kaip jaustųsi tas žmogus, girdėdamas, kad  tai, ką apie jį sužinojome apkalbų virusu plinta ir, dėja, vis tolsta nuo teisybės.

Pati paprasčiausia išeitis kovojant su šiuo ,,vitusu” - vengti apkalbų, pastebėti save, savo reakcijas į ,,gerasias” naujienas ir ieškoti tikro, nuoširdaus bendravimo su žmonėmis, nepriklausomais nuo gandų ,,narkoiko”.

Skaidrios dienos;)

Jūsų -

T.

Rodyk draugams

MŪSŲ problemos?

dreamgirl ● 2011-02-04

Žodis ,,glogobalus” gražiai skamba. Jis apima kažką bendro, didelio ir kartu nieko… Nebegaliu suskaičiuoti kiek kartų pastaruoju metu man teko girdėti žodžių junginius su juo: globalus pasaulis, globalizacijos poveikis, globalios problemos,… STOP! Šiandien noriu sustoti ties globaliomis problemomis. Kas jos tokios ir kam jos priklauso?

Kiekvienas šiandien žino, kokioje būklėje yra mūsų žemė. Žinau, yra nemažai globalinio atšilimo skeptikų, teigiančių, kad tai normalus, cikliškas reiškinys. Nebūtina dėl to ginčitis, nes manau kiekvienas sutiks, kad šimtmečius neįrančios atlieos, šiukšlės, mažėjantis ozono sluoksnis, miestų smogas gero tikrai neduoda. Mes tai vadiname globaline problema? O kieno ji? MŪSŲ? Taip. Vienas žmogus negali pakeisti viso pasaulio, bet jis gali pakeisti mažą žemės lopinėlį nemesdamas ant jo nuorūkos, plasmasinės pakuotės. Tai menkniekis, sakysite, bet juk būtent iš tokių ,,menkniekių” ir yra kuriamas MŪSŲ gyvenimas ir ateitis. Dar praėjusiais metais, dalyvaudama akcijoje ,,Darom  2010” su dideliu džiaugsmu ir kartu liūdesiu traukiau plasmases, stiklus, senas vogtas rankines… Po tos akcijos daugelis, o tarp jų ir aš, dalyvavusių žmonių jautėmės kaip didvyriai. Niekas netrukdo tokias jaustis kiekvieną dieną - jaustis veikiančiais savo ir pasaulio labui, jaustis atsakingu…

Tikriausiai jums teko girdėti, kad tuo metu, kai mes, lietuviai, noriai skundžiamės savo problemomis, daugybė žmonių, toje pačioje Žemėje, kenčia nuo bado, stichinių nelaimių?  Aš, pavyzdžiui, tik neseniai suvokiau, kaip yra baisu, kad milijonai žmonių išgyvena švaraus vandens trūkumą. Vis dėlto, manau, kad tik galvojimas apie globalines problemas jų nesprendžia, tad jei jos nors truputį mus jaudina, mes turime imtis realių veiksmų, kad ir mažyčių žingsnelių. 

Kalbu apie pasaulio keitimą…

Nebūtina būti Bill Gates, Mahatma Gandhi, Barack Obama, ar Motina Terese, kad padarytumėm pasaulį geresne viena. Kiekvienas žmogus gali padaryti nepaprastai daug, tai jo rankose.

Kadangi užsiminiau apie švaraus vandens trūkumą, nepulsiu daug apie tai aiškinti ir siūlau apsilanlyti  http://www.charitywater.org , kur galite sužinoti kaip ir kam galite padėti jau šiandien. Jei tik  norite padaryti pokytį…

Baigiu kupina vilties. Pati vasario pradžia kvepia viltimi ir pažadu, kad ateis pavasaris ir tikiu, kad ne tik už lango:) Iki.

Rodyk draugams