BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įjunk gyvenimą!

Norit arbatos?

dreamgirl ● 2010-12-27

Nepagalvokit, kad turiu ką nors prieš kavą. Pastaruoju metu net labai ją pamėgau… Tačiau… Dabar noriu arbatos. O kokią mėgstat Jūs? Juoda, žalia, vaisinė, raudona, ir gausybė aromatų variacijų - kiekvienas arbatos puodelis lyg sava istorija į kurią dar įsimaišo mūsų nuotaika… Arbata - prabamgos prekė buvo. Dabar gal greičiau tik jos simbolis. Prabanga tapo pats laikas, laikas sau, laikas arbatai. Aš ne apie tą greitą gėrimą, skubą. Arbatos ceremonija… Kartą teko joje dalyvauti ir supratau, kad svarbiausia - atotrūkis ir atsidavimas. Ceremonija truko gal porą valandų ir kai bandau mintimis sugrįžti į tas akimirkas, mane užplūsta keistas ramybės jausmas.

Šiandien aš tokia laiminga, kad turiu laiko arbatai, t.y. mėgavimuisi, skanavimui, neskaičiuojant laiko…

Norit arbatos? Mes galim tai sau leisti, tai kodėl ne?

Rodyk draugams

Ir dar kartą - su šv. Kalėdomis!

dreamgirl ● 2010-12-26

Tai gal jau trečias mano blogo įrašas Kalėdų tematika.

Šios Kalėdos man lyg atokvėpis ir džiaugsmas tiesiog būti. Esu atitrūkusi nuo visko, vadovėliai ir egzamininės datos ilsisi po dovanų maišeliais ir popieriais. Šį antradienį netikėtai pasiryžau  su nuostabiais žmonėmis važiuoti keletui dienų paslidinėti, nors niekada nesu to dariusi gyvenime! O jis vis man siūlo naujas galimybes. Nuostabu! Metų pabaiga man išties puiki, o ir ateitimi aš tikiu. Jau įsivaizduoju, kaip su naujomis jėgomis grįšiu pergalingai užbaigti dvyliktos klasės, kaip su begaliniu ryžtu ruošiuosi egzaminams, kaip pagaliau esu su mylimu žmogumi, kaip esu tokia kokia noriu būti - savimi. Viskas prasideda nuo svajonių, nuo tikėjimo, nuo judėjimo norima kryptimi.

Taigi, iš savo nepaprasto pasaulėlio, kuriuo negaliu atsidžiaugti siunčiu jums glėbį geriausių linkėjimų.

 

  • būkit sveiki
  • būkit savimi
  • griaukit vidines sienas ir baimes
  • spinduliuokit meilę gyvenimui
  • kurkit ir pildykit svajones
  • ir svarbiausia - gyvenkit ,,įjungę” gyvenimą. Veikit aistringai, įdomiai, nuolat atrasdami ir patirdami mažus stebuklus!

Su nuostabiausiomis, baltčiausiomis, jaukiausiomis, mylimiausiomis, saviausiomis

 šv. Kalėdomis!!!

Rodyk draugams

Prasmės!

dreamgirl ● 2010-12-25

Šiandien džiugi diena! Gera būti su mylimais žmonėmis, gera šypsotis vienas kitam, gera juoktis, gera dovanoti iš širdies, gera priimti dovanas ir suprasti jas  kaip kūnišką prabilimą apie meilę, rūpestį, santykį… Tiesiog gera! Aš tikiu, kad net netikinčiam žmogui šv. Kalėdos yra tos dienos, kai pajunti, kad žmonės yra skirti būti vieni su kitais, dalintis šiluma ir gerumu.

Noriu pasidalinti su jumis viena šaunia idėja, kurią švenčių metu galite nesunkiai įgyvendinti ir taip paįvairinti vakarėlį su giminėmis ar draugais:)

Žinojau, kad pakūčiavę važiuosime pas močiutę, kur, kaip paprastai susirenka visa giminė. Ten tradiciškai keičiamasi dovanomis. Kadangi aš jau nesu vaikas, bet kartu vis dar išlaikoma tėvų, galvojau kokiomis dovanomis galėčiau pradžiuginti kuo daugiau žmonių. Prisiminiau pasakojimus apie mano promočiutės organizuotą sentencijų traukimą. Net esu mačiusi tą išlaikytą, seną rankinę kupiną nuostabių minčių. Taigi, beveik nieko neišleisdama aš paruošiau prasmingą dovaną visiem esantiems. Kiekvienas traukė po vieną lapelį, norintys skaitė garJsiai. Kas keisčiausia - dažniausiai ištrauktos citatos labai tiko! Mano paruošta dovana sulaukė pasissekimo, suteikė prasmingą atspalvį visam dovanų dalinimosi etapui.  Juk viena perskaityta mintis gali įkvėpti, padrąsinti žmogų!

Taigi, jei susidomėjote šiuo prasmingu žaidimu, būtinai išbandykite! Viskas ruošiama labai paprastai:

  1. Pirmiausia raskite gražių sentencijų. Gal turite savo mėgstamiausių, išrašinėdavote gražias mintis knygose? Dabar pats laikas tai panaudoti. Siūlau apsilankyti www.kabutes.lt - cia viskas surūšiuota pagal autorius, temas. Kuo daugiau sentencijų - tuo puikiau! Atminkite, kad nors ir nebūsite atsakingi už visas mintis, turite atsakingai parinkti parasmingus žodžius!
  2. Juos nukopijuokite į Wordą ir nepamirskite autorių!
  3. Parinkite gražų, didesnio dydžio šriftą, kad būtų malonu ir patogu skaityti.
  4. Atspauzdinkite. Patariu ant įvairių spalvų lapų, atrodo labai žaismingai.
  5. Dabar gražiai sukarpykite.
  6. Apipavidalinimas. Šį kartą aš susukau į ritinėlius ir surišau kaspinėliais. Atrodo nuostabiai:) Galite sudėti į mažus vokelius arba raskite savo variantą. Svarbiausia - fantazija! Sentencijoms suraskite dailią dėžutę, krepšelį, maišelį. Galite papuošti. Kalėdos!

Darbas atliktas. Leiskite traukti visiems svečiams, pristatydami savo savotišką ,,dovaną”. Pasiūlykite perskaityti garsiai, o sentencijas tegu pasilieka sau.

Šis sentencijų traukimas yra sena aristokratų tradicija, suteikianti daug gražių emocijų:)

Linkiu visiems prasmingo laiko ir gražiausių minčių, kurios realizuojasi!

Rodyk draugams

Mano.

dreamgirl ● 2010-12-23

Mano atostogos prasideda. Paskutinės MOKSLEIVĖS atostogos. Negaliu atsistebėti. Žinau, kad po jų užgrius mokslai dar labiau (semestro pabaiga, bandomieji ir t.t.t.), o ne vienas moksladraugis sako, kad po šimtadienio galėsime save palaidoti gyvus - egzaminu rinkimosi ir ruošimosi karštinė. Aš nusiteikus optimistiškai. Net keista, kad būtent dabar mano gyvenime daug kas stojo į vietas ir būtent dvyliktoje klasėje jaučiuos laimingesnė nei kada anksčiau. Paradoksai.

Grįškime į ČIA IR DABAR. Šios atostogos man įpatingos… Jaučiu, tarsi pagaliau būčiau atleidusi mane veržusius pančius. Kaip visada tikiuosi daug nuveikti, paailesėti, paaugti kaip asmenybė ir neleisti, kad tai liktų tik lūkesčiai. Išnaudoti šį nuostabų  MANO laiką - tai svarbiausia.

Šiandien daugiau nefilosofuosiu, tiesiog noriu pasidžiaugti, kad jų sulaukiau, kad jos tik prasideda. Po dviejų savaičių būtinai parašysiu dar vieną įrašą apie atostogas, kuriame išdėstysiu ką pavyko nuveikti, pamatyti. Žodžiu, būtinai turėsiu ,,atsiskaityti”.

Dabar kuriam ATOSTOGŲ VIZIJĄ! Jos nepaprastai prasmingos ir įsimintinos. Geriausios per visus dvylika  metų. Aš sėkmingai išnaudoju kiekvieną akimirką. Kasryt pabundu su šypsena veide, įvykdau visus planus dienotvarkėje, kurioje numatyta visapusiška veikla: draugai, kultūra, šokis, truputis mokslų, domėjimasis universitetu ir studijomis, šeima, laikas su savo keturkoja drauge, kelionė slidinėt ir šiektiek laisvės improvizacijai:) Po atostogų aš jaučiuos pailsėjusi, turinti dar daugiau energijos ir ryžto, pagražėjusi, sustiprinusi sveikatą, pagerinusi savo santykius su artimais žmonėmis. Žodžiu, kunkuliuojanti puikiomis emocijomis!

Ar galėsiu džiaugtis šios vizijos išsipildymu priklauso nuo manęs. Žinote, aš tikiu, kad man pavyks=)

Rodyk draugams

Kalėdos ir žiema - keistas derinys, bet jis fantastiškas! Šiandien dar kartelį tuo įsitikinau:) Keistumo esmė ta, kad kai lauke žvarbu, girgžda sniegas ir vėjas bučiuoja žandukus, kažkas šildo žmones iš vidaus. Aš tikrai nenoriu sumenkinti vilnonių pirštinių ir gražių šalikėlių. Be jų neišsiverstumėm! Tačiau tik ta vidinė, stebuklinga šiluma uždega draugų veiduose šypsenas, suteikia tradiciniams linkėjimams nuoširdumo, verčia griauti šaltumo ir susvetimėjimo sienas. Papasakosiu kelis šios dienos epizodus, kuriuos aš vadinu ,,mažyliais stebuklais”, kurie gali gimti iš kiekvieno mūsų veiksmų ir sušildo širdį:)

Vokiečių kalbos pamoka. Net ir paskutinę dieną prieš atostogas dirbame rimtai. Juk dvyliktokai… Vis dėlto, atmosfera klasėje nepaprastai jauki, lyg kažkas į beskonį gramatikos aiškinimasį būtų įbėręs kokių skanių prieskonių. Keista… Skambutis. Pamoka baigiasi. Aš iš rankinės traukiuos mažą kalėdidę dovanėlę - meduoliukai! Mūsų šeimos tradicija - maži meno kūrinėliai, dailiai nuliukruoti ir papuošti, kiekvienas savitas, bet visi kvepia Kaledom, namų šiluma. Ketinu tai padovanoti mokytojai, visad užimtai, bėgančiai, apsikrovusiai darbais, bet tiek besistengiančiai dėl mūsų, mane palaikančiai, trumpai tariant - nuostabiam žmogui. Tik nesupraskite neteisingai, neturiu jokio tikslo įsiteikti, ar tapti numylėtine, nes man tai visai neaktualu. Noriu tiesiog pradžiuginti. Ir man pavyksta! Tai netikėta, tai nuoširdu, tai nieko ypatingo, bet tai - mažylis stebuklas. Jaučiuos nuosbiai:)

Ta pačią dieną tokia pat dovanėle pradžiuginau ir dar vieną žmogų. Tai man pačiai buvo staigmena!

Savaitės pradžioje mokykloje pamečiau kailinę kepurę (šiais metais man sekasi - jau trečia). Jaučiaus baisiai kvailai, juk ji buvo mamos… Pasakiau rūbininkei, kad jei rastų - tai mano. Šiandien ši moteriškė sako: ,,Rūbininkė rado tavo kepurę, visą savaitę saugojo. Nueik, padėkok….<” Tonas piktokas:), bet man linksma. Jau žinau ką darysiu, juk turiu dar vieną dovanėlę su meduoliukais, kuri nors ir suplanuota kitam  bus paskirta jai, žmogui, prie mokyklos ėjimo šąlančiam, kaskart spaudžiančiam skambutį, bet iš mokinių labai retai sulaukiančiam šilumos ir gero žodžio. Aš dėkodama įteikiu meduoliukus. Jai tai tikrai netikėta. Iš pradžių gavau šiek tiek barti:,,Kepurė mėtėsi…:<” Bet parodytas dėmesys sovanoja minėtą džiaugsmą. Šypsena. Linkėjimai. Širdį šilta, nes aš pastebėjau, nes tai padariau. ,,Mažylis stebuklas”…

Dovanoti - geras jausmas!

Dovanoti - geras jausmas!

Tai tik maži pavyzdėlai to paprasčiausio ir didžiausio džiaugsmo. Diena tik įpusėja ir jau mane užvaldęs jausmas, kad galiu nuversti kalnus, daryti žmogiškus stebuklus. Nesustokim mokytis nuoširdumo, sušilkim ir šildykim savo poelgiais kitus.

 Visiems nepaprastai geros ir šiltos dienos!

Su meile-

dreamgirl

Rodyk draugams

Apie laimę paprastai

dreamgirl ● 2010-12-20

Nuo to laiko, kai pradėjau kryptingai keisti savo gyvenimą, ypatingai susidomėjau įvairiomis laimės filosofijomis. Patikėkite, informacijos apstu! Pilna įvairiausių citatų, guru ir pan. Domėtis tuo patarčiau kiekvienam, norinčiam praplėsti savo suvokimą, pažinti save. Dažnai savęs klausiu ,,Kaip tu gyveni?”, ,,Ar elgiuosi taip, kaip turi elgtis laimingiausias pasaulio žmogus?”. Visa tai ką sužinau tampa lyg savotišku egzaminu man pačiai, nes bandau pritaikyti savo žinias pačios gyvenime, skleisti gerą energiją ir žioma dalintis su kitais, tuo ką atrandu.

Šiandien pagalvojau, kad dar kelios dienos ir prasidės tas laikotarpis kai girdėsime laaaaaaaaabai daug linkėjimų ir vienas iš svarbiausių ,,Laimės”. O ką kiekvienam šis žodis reiškia? O būsena? Dažnai laimę suvokiama kaip koks pomirtinis gyvenimas. Taip, rytoj aš būsiu laimingas, arba kai baigsiu mokyklą, įsigysiu mašiną, tada būsiu… Tokios mintys yra apgailėtinos. Laimės nėra nei vakar ir nebus rytoj, ji yra čia ir dabar, su mumis. Jei skaitote šį įrašą, žinokite, kad jumyse arba viasai šalia jūsų yra laimė. Laimė yra su mumis, nes gimsta iš mūsų. Tai nėra ,,didysis prizas”, kurį mes galbūt, kadanors pasieksime, ji - tai jausmas, būsena su kuria mes pabundame, keliaujame, siekiame ir sulaukiame sėkmės, o jei kas nepasiseka, ta vidinė laimė liepia nusišypsoti, keltis ir eiti toliau. Tai paprasta - laimė čia.

O dabar visas savo mintis sudedu į vieną sakinį, kad būtų kaip ir žadėjau ,,Apie laimę paprastai”:

Laimė YRA su kiekvienu iš mūsų, čia ir šią akimirką, todėl būkim laimingi dabar.

Jūsų -

Laiminga

P.S. Dabar einu į virtuvę LAIMINGA su malonumu, skaniai papietauti:) Niam … Ir būtinai nusišypsokim pirmam , o po to ir antram, trečiam (skaičiuoti juk mokat:)) sutiktam žmogui. Po to papasakokit kaip sekės, gerai?

Rodyk draugams

Ko geidžia sirdis:)

dreamgirl ● 2010-12-18

Visi turim norų, svajonių, o geismai? Tie, dėl kurių prarastumėm savitvardą, drįstumėm šokti per tarpeklį, padaryti ką nors beprotiško? Ar jie to verti? O gal tai tik vienadienės užgaidos, kurios nieko bendro neturi su tikraisiais, vertingais tikslais?

Šiandien paberiu tik šūsnį klausimų, bet juk be klausimų nebūtų atsakymų, ar ne?

Gražaus ir turiningo šeštadienio!

:)

Rodyk draugams

Kai pagaliau žinai?

dreamgirl ● 2010-12-15

Įsivaizduokite laivą, kuris blaškosi plačiame vandenyne, tik ką išplaukęs iš saugaus uosto, bet nežino kur judėti. Nevarbu, kad yra puikus komposas, kad pats laivas nuostabus ir specialistų įvertintas kaip ,,tinkamas ilgoms kelionėms”. Laivo įgula nežino į kurį uostą plaukti ir komposas, nors ir rodo kryptį, nepasako, kuri iš jų yra teisingiausia, nes ta teisingiausia visuomet bus pasirinktoji.  Plaukti paskui vėją, kur bangos neša? Juk galimybių ir tų uostų - krypčių yra daugybė, gali suktis 180 laipsnių kampu. Išvada - reikia apsispręsti, reikia pasirinkti uostą - tikslą, nes tik tada kelionė taps prasminga, tik tada artėjanti audra bus silpnesnė už troškimą siekti, tik tada komposas taps naudingas.

Kažkodėl tokia asociacija man kilo pagalvojus apie savo situaciją. Dar visai neseniai aš blaškiausi ir jaučiausi nesugi, kaip laivas neturintis savo kurso. Niekada nemėgau prievartauti savęs vardan skubotų sprendimų, tačiau puikiai suvokiau, kad juos reiks priimti. Ir EUREKA! Kai pagaliau susikūriau svajonę, labai didelę, rodos, sunkiai pasiekiamą, pasijaučiau lyg laimėjus aukso puodą. Nors jau suprantu dalį iššūkių, kurie manęs laukia kelyje, žinant savo tikslą tapo viskas daug lengviau. Kiekviena diena mokykloje virsta nepaprastai svarbi, kiekvienas sutiktas žmogus ar senas draugas ypač brangus. Beje, žinoti yra labai geras jausmas, bet to neužtenka, juk pagrindinė sąlyga ko nors siekiant yra VEIKTI. Gal jau supratote, kalbu apie studijų pasirinkimą, kuris man buvo nelengva užduotis. Turiu dar kalnus nuversti, kad svajonė išsipildytų, tačiau aš NORIU ir GALIU, jaučiu tai vidumi.

Visai nesvarbu dėl ko turime apsispręsti, kokią svajonę įgyvendinti. Svarbiausia - patikėti, jog turime padaryti viską kas priklauso nuo mūsų, džiaugtis tuo procesu, ir naudotis kompasu:)

 

Sėkmės visiems -

radusi kryptį.

Rodyk draugams

Atgal - NE!

dreamgirl ● 2010-12-13

Šiuo metu man puikiai sekasi. Pasiekimai moksluose mane pačią stebina. Jaučiu kaip atsiveria naujos galimybės. Nauja AŠ, naujas pasaulis, naujos idėjos. Visko pastaruoju metu tiek daug, kad sunkiai talpinu mintis galvoje.

Tik vienas dalykas man neduoda ramybės. JIS. Tikrai esu sau pasižadėjusi nepaversti šio blogo nelaimingos meilės sapalionėmis, nes tai būtų tik žingsnis ATGAL. Būtent todėl, kad mano jausmai jam neturi jokios perspektyvos. Ši kančia trunka jau nevienerius metus… Aš vis bandžiau išsikapstyti, pamiršti, pakeisti kitu, bet ne… Viskas grįždavo atgal, tik dar stipriau, išdrąskant įsisenėjusias žaizdas. Taip jau atsitinka, kad tai, nuo ko labiausiai bėgi, vėl sugrįžta. O gal tai normalu? Juk negaliu meluoti sau - jis man svarbus ir jei viskas netikėtai pasisuktų kita linkme, aš neabejodama eičiau su juo, būčiau VISA jo, besąlygiškai… Tačiau čia - gyvenimas. Mano gyvenimas, kurį nusprendžiau keisti, matyti save tokią, kokią noriu, todėl tokie JEI mane tik žlugdo. Tai - savotiška vilionė atsisukti, grįžti ten kur buvau, vėl į tą kančią, neišlipmą skausmą ir meilę be atsako.

Dabar aš puikiai susipažinau su savo jausmais. PAVOJINGA, bet aš drąsiai nusiteikusi, juk dabar, Tau, mieloji, ne metas išskysti. Turiu žengti į priekį ir meilę vadinti tik tai, kas  bus išties tikra, o ne vien iliuzijos, net ne svajonės…

Laukia daug darbų, todėl turiu bėgti, tačiau pabaigai: būkime atviri sau, nebijokime taip susitikti su savo jausmais, su tuo kas yra mūsų širdyse, net jei tai žaizdos, nes tik taip galėsime jas gydyti - nauja veikla, iššūkiais, pažintimis, viskuo, dėl ko dar verta gyventi!

Rodyk draugams

Jos artėja!

dreamgirl ● 2010-12-11

Pastebėjau keletą blogų skaičiuojančių dienas iki Kalėdų. Atsimenu, kai buvau maža ir su broliu kiekvieną gruodžio dieną su nekantrumu laukdavome saldumynų iš adventinio kalendoriaus. Šis gruodis man lekia žaibiškai. Pasiteisinimų turiu begales - egzaminai, mokslai, darbai darbeliai ir t.t. Ir dėl ko aš teisinuos? Kad nesugebu sustoti ir pasiruošti joms?Žinoma, jos ateis ir be laukimo, be ruošimosi, bet čia ir matau skirtumą - kai pasiruoši šventei tiek vidumi tiek išore (o kaip aš dievinu eglutės žaislus!!!) ir kai ji tave pasiveja skęstančią rutinoje. Atsituokėji prie perkrauto stalo. Čia tos sv Kaledos? JAU? 

Dar nevėlu. Turiu dvi gražias savaites:) Per kurias sau ir Jums siūlau:

  • Pasirūpinti dovanėlėmis artimiausiems žmonėms. Svarbiausia - nuoširdumas ir šiluma. Kartais visai mažos smulkmenėlės gali būti didžiausias atradimas!
  • Papuošti namus! To padaryti dar nespėjau, bet galvoje jau sukasi kalnas idėjų. Pvz.: galima sujungti naturalias medžiagas, kaip pušų šakas su keliais įspūdingais žaisliukais, kurie taps gražiais akcentais, neužgožiančiais gamtos grožio. Lemputės? Man jos jau šiek tiek pabodo, tačiau jei norite įspūdingai pranešti apie savo kalėdinę nuotaiką praeiviams - langai laukia, pirmyn!
  • Pajusti žiemą! Kada paskutinį kartą voliojotės sniege, palikdami angelų atspaudus? O kaip sniego karas? Myliu žiemą;)
  • Kas duoda - tas gauna. Sena, bet gera taisyklė. Kalėdų laukimo laikotarpis mus kviečia atsigręžti į silpnesnį, mažesnį, tą kuriam reikia pagalbos. Juk tai taip nesudėtinga! Masinės gerumo akcijos yra nuostabu. Būtinai prie jų prisidėkime, tačiau ar ne būna taip, kad nepastebime žmonių kuriems reikia mūsų, esančių visai šalia, čia - mūsų gyvenimuose? Mes galime griauti šaltumo sienas!
  • … Fantazija beribė. Tereikia pradėti ir idėjos plauks pačios, o kartu ir jų įgyvendinimas. Todėl ir baigiu sąrašiuką daugtaš:kiu, juk sv. Kaledu laukimo stebuklai, mūsų pačių kuriami, neturi jukių ribų!

Pabaigai:„Kalėdos nėra joks konkretus laikas. Tai sąmonės būsena. Branginti taiką ir gerumą, būti pilnam malonės reiškia turėti tikrąją Kalėdų dvasią savyje” Calvin Coolidge.

Linkėjimai -

 laukianti.

Rodyk draugams